Kelionių vadovas Kretoje

Category Archives: Kreta

Arba kodėl kunigai Kretoje šoka?

Šiandiena kažkaip visai netyčia pro akis praslydo video Facebooke, kur Kretos dievo tarnas šoka su kitais scenoje. Linksmas ir smagus vaizdelis. Bet daugeliui keliantis daug klasuimų: Kaip dievo tarnas gali šokti su tauta? Negi jis ir vyną geria? Ir šiaip, ar neturėtų Dievo tarnas kiek kukliau elgtis?

Pirmaisiais gyvenimo Kretoje metais ir mane kankindavo daug klausmų šia tema. Būdavo keista matyti kunigus baruose, tavernose, parduotuvese, keista matyti dievo tarnsu pasiimančius vaikus iš mokyklų ar darželių, o dar keisčiau būdavo matyti kunigus šventėse – šokančius, dainuojančius, gurkšnnojančius vyną, bedraujančius su žmonėmis. Atsakymas, pasirodo, glūdėjo visai šalia. Tai ne keista, Kretoje – tai įprasta. Pasirodo, čia Dievo tarnas nėra niekuo iškirtinis, jis tarnauja Dievui ir padeda žmogui. Bet jis toks pats žmogus, gyvenantis įprastą gyvenimą: dirbantis dvasiniko darbą, turintis šeimą, rūpesčių, vaikų, kaimynų ir draugų.

Pasikalbėjus su kunigais, paaškėjo, kad jie savo darbą mato ne kaip iškirtinę tarnystę Dievui, o kaip pagalbą žmogui. Pasiklydusiam žmogui, pasimetusiam žmogui, žmogui, kuriam reikia dvasinės paramos. Jie save mato kaip dvasinius vadovus, padedančius paprastam žmogui atrasti Dievą. Jie nesijaučia išksirtiniai ir vieninteliai galintys tarnauti Dievui, jie jaučiasi įpareigoti priartinti Dievą prie kiekvieno mūsų. Todėl jie gyvena kaip eiliniai kretičiai, kaip paprasti žmonės, su vienu skirtumu – jų darbas tarnauti Dievui ir skleisti Dievo žodį, padėti žmogui rasti Dievą ir dvasinę ramybę. Gyvendami paprasto žmogaus gyvenimą, jie savo pavyzdžiu rodo, kad tokie pat žmonės su teise klysti, daryti nuodėmė ir melsti atleidimo. Jie turi šeimas, vaikus, ir atviru šeimos gyvenimu rodo pavyzdį bendruomenei, kokios vertybės šeimoje yra svarbaiusios, kaip elgtis su žmona ir vaikais, kaip rūpintis šeima. Jie gali duoti patarimų šeimyninio gyveimo krizę išgyvenančiam žmogui, nes jie iš savo patirties –ino, kokie sunkumai gali kilti šeimoje, santykiuose, vaikų auklėjime. Todėl žmonės jais pasitiki, pasitiki jų patarimais, ima iš jų pavyzdį.

Bet kur ir bet kada gali pakalbinti kuniga, ir jis visada isklausys ir patars. Tokiu būdu, religija Kretos gyvenime nėra kažkas tolimo, nesuprantamo, ir neprieinamo. Tikėjimas – labai svarbi kretiečių gyvenimo dalis. Tiki jie nuoširdžiai, aistringai ir atvirai. Gal todėl bedražmogiškosios vertybės Kretoje yra kasdienybė, jų laikomasi nesusimąstant. Vertybės, moralė, šeima – tai gyvenimas, o ne kažkas nesuprantamo. Tad religija, tikėjimas ir žmogaus Kretoje beveik susitapatina, tampa visuma. O Dievo tarnai tampa tiesiog žmonėmis, kaimynais, draugais ir to gyvenimo dalimi.

Čia ir atsakymas į daugelio turistų klausimų, kodėl Kretoje tiek daug koplytėlių, bažnyčių ir vienuolynų. Bet apie tai mūsų kitame straipsneyje.

Jei norite pažinti Kretą, sekite mus FB, skaitykite mūsų tinklarasštį. Ir pajuskite Kreta su mumis!!!

 

Advertisements

#kretainfo #jusukelioniuvadovaskretoje #eksursijoskretoje

Kretiečiai. II Lyrika

Arba šiek tiek apie vertybes, darbą, laiką ir skubėjimą…lyrika…

Pirmame lyriškame nukrypime apie Kretą ir jos gyventojus, kalbėjome, apie jų charakterio ypaatumus, su kuriais susiduria tiek turistai, tiek čia gyvenantys užsieniečiai.

Šioje dalyje norėtųsi pakalbėti apie kretiečių vertybes ir jų pasaulį.

Kaip jau rašiau pirmoje dalyje, didžiausia vertybė čia yra žmogus. Bet dar didesnė vertybė kretiečiui yra šeima, bendravimas, buvimas kartu.

Dėl šeimos ir giminės bet kuris kretietis galvą padės. Vaikai, tėvai, giminės – tai neatsiejama Kretos gyvenimo dalis. Nerasite šeimos, kuri nerastų laiko vienas kitam, kuri nerastų laiko bendrai vakarienei ar sekmadieio pietums pas mamą. Sekmadienis Kretoje yra diena, skirta šeimai ir laisvalaikiui su ja. Gali būti žemės drebėjimas ar pasaulinė fiansinė krizė, kretietis sekamdienį apie verslą ar darbą negalvos (išimtis – tik profesijos, kurioms laisvadieniai negalioja), visi kiti sekmadienį į darbinius telefono skambučius tiesiog neatsilieps. Kaip ir neatsilipes i skambučius po darbo valandų.

Kodėl dauguma Kretos gyventojų nestresuoja, esant tokiai finansinei šalies krizei? Kai užsidaro verslai, žlunga bankai, kyla mkesčiai ir kainos? Todėl, kad jis ne vienas. Už jo visada stovi padėti pasirengusi šeima ir draugai. Kretoje žmogus nelaimėje nepaliekamas vienas. Net ir neturintys šeimos, visada sulauks aplinkinių paramos pagalbos ir paguodos. Dėl labai stiprių šiemyninių, viuosmeniniu ir bendruomeninių ryšių, kretietis visada apsuptas žmonių. Tai suteikia stiprybės bei optimizmo. Gal todėl per šią baisiąją krizę, jie neverkia, nesiskundžia ir nedejuoja. Gal iš tikrųjų vienybėje – jėga?

Išvada: Kretičiai visada randa laiko tiek savo šeimai, tiek draugams. Šeima, draugai ir laikas su jais kretiečiui yra labai didelė vertybė. Vienybė, palaikymas, ir savitarpio pagalba – Kretiečio stiprybės pagrindas.

Ar darbas vertybė?

Dažnai tenka girdėti, kad „graikai tinginiai“, vengiantys darbo ir panašiai. Toks požiūris kelia ir juoką ir gailestį tam žmogui, kuris išsako tokią nuomonę. Kreteičiai tikrai daug ir sunkiai dirba. Tiesiog jie dirba „nelakstydami“, ramiai ir be streso. Skirtumas tas, kad jie darbo nesureikšmina. Kretičiui darbas pats savaime nėra vertybė. Vertybė Kretoje yra darbo rezultatas. Tad vertinama, ne kiek daug ar sunkiai dirbi, o ko tu pasiekei. O pažiūrėjus pasiekimus, pamatysime, kad galutiniame rezultate, graikas turi tą patį, ką tūlas tautietis persidirbdamas, lakstydamas, pervargdamas ir susireikšmindamas : nuosavą būstą, porą automobilių, verslą, šeimą, ir orų gyvenimą. Kretietis moka džiaugtis tuo, ką turi, realiai vertina savo galimybes, todėl visada išlieka orus. Jei dirba valytojų, jis naktimis nesikankina nuo minties, kad jo šefas vairuoja mersedesą. Jis supranta, kad jis to mersedeso niekada nevairuos, todėl Jo nekankina pavydas, savigrauža ir nuolatinis noras turėti daugiau. Mokėjimas džiaugtis tuo ką turi, realiai vertinti savo galimybes leidžia kretiečiui išsaugoti savigarbą ir ormą. Juk orumas nepriklauso nuo tavo finansų, tiesiog orumą arba turi arba ne. Kretietis jį turi.

Išvada: darbas, kaip procesas savaime nėra vertybė. Vertybė yra darbo rezultatai, pasiekimai. Darbas matuojamas Kretoje ne pagal nuovargį, bet pagal atlygį, verslo pasiekimus ir šeimos gerovę.

Dar šiek tiek apie kretiečius:

Kretietis ir laiko pojūtis. Gal pietietiška saulė, o gal gyvenimas saloje suteikia kretiečiui visai kitokį laiko pojūti, nei mums visiems įprastas. Kretietis labai retai geba realiai įvertinti laiko tėkmę, todėl nuolatos vėluoja ir nespėja. Ne todėl, kad negali išeiti iš namų pekiolika minučių anksčiau, o todėl, kad jam tos minutės bėga kitaip. Mes dažnai Kretoje juokaujame, kad „kretičiai nevėluoja, o užsilaiko“. Kas tos miutės pasaulio evoliucijos tėkmėje, ar ne? 😀

Išvada: nenustebkite ir nesipiktinkite, jei kretietiškos 5 min virsta 15 min. Apsišarvuokite kantrybe, nes jei kretietis pažadėjo ką padaryti, jis padarys, tik tos minutės kiek keistai bėga.

N.B Ar žinote kas yra graikiškas GMT? – Greek maybe time… O ką jus pagalvojote?

Apie ką šis tekstas? Apie tai, kad kretičiui laikas bėga kitaip, nei kitiems Europos gyventojams, apie tai, kad Kretos gyventojų darbo nereiktų vertinti pagal susidariusius įspūdžius (niekas niekur neskuba) o pagal įvykdytą darbą ir jo rezultatą. Kad gyevnimas Kretos saloje bėga ramiai ir tykiai, be streso, lakstymo, pavydo ir pykčio. Kretietis laimingas, nepaisant visų pasaulio negandų, nes jis moka džiaugtis gyvenimu, ir tuo džiaugsmu moka dalintis su savo šeima, artimaisiais ir Kretos salą lankačiais turistais.

Būdami Kretoje, pabandykite pajusti Kretos gyvenimo ritmą, išmokti neskubėti, mėgautis kiekvieną atostogų akimirka, džiaugtis gyvenimu ir dalintis tuo džiaugsmu su kitais…

 


Arba keli patarimai, kaip suprasti Kretą arba #pajauskkreta

 #kretainfo #jusukelioniuvadovaskretoje #eksursijoskretoje

Kretoje niekada nensijausi vienišas: kaimynai, draugai, pažįstami, kolegos visada šalia. Palaipsniui pripranti prie lėto gyvenimo būdo, saulės, paprastumo ir gerumo, tiesiog gyveni savo saloje, iš kur kitoks pasaulis atrodo labai toli. O begyvenant Kretoje, supranti, kad skirtumas tarp tavo šalies ar “kito” pasaulio yra labai didelis, todėl šioje lyrikoje apie Kretą pabandysiu sudėlioti akcentus apie Kretos gyventojų charakterio ypatumus.

Dažnai sulaukiu klausimų, kodėl apkeliavus tiek šalių, ir praleidus ne vienrerius metus daugelyje jų, galų gale grįžau į Kretą (kažkada prieš gerų penkiolika metų jau gyvenau ir dirbau čia penketą metų) ir vėl užstrigau šioje saloje. Atsakymas labai papratas: čia galiu dirbti mylimą darbą, teikiantį man malonumą, ir čia jaučiuosi saugiai ir ramiai. Kodėl?

Todėl, kad Kretoje svarbiausia vertybė yra žmogus. Čia žmogus jaučia aplinkinių nuoširdumą, pagarbą, savitarpio supratimą ir norą padėti. Čia , Kretoje, nėra susvetimėjimo. Ir visų pirma, žiūrima į žmogų, į jo poreikius ir padėtį, o ne aklai tarnaujama taisyklėms ar įstatymams. Jei kretietis gali padėti žmogui, jis tų taisyklių gali ir nematyti. Ir net, jei bus priverstas taikyti tas taisykles, nedarys to pasimėgaudamas. Žmogiškumas ir žmogus čia aukščiau bet kokių biurokratijų, taisyklių, įstatymų. Tai gali nuskambėti keistai tūlam tautiečiui, manančiam, kad įstatymų laikytis privalu, Jų čia ir laikomasi, tik jie nėra auksčiau žmogaus. Jei gavai baudą, ją privalėsi susimokėti, tik niekas dėl to tavęs negąsdins, nesimėgaus savo valdžia ir nebandys įbauginti. Jei valdiškoje įstaigoje kažko nesupratai, ir sakykim, mokesčių deklaracijoje padarei klaidą – niekas čia nesidžiaugs galimybe tave nubausti, o kantriai paaiškins, kaip ją kuo greičiau ištaisyti.

Išvada: Žmogiškumas ir žmogus čia aukščiau bet kokių biurokratijų, taisyklių, įstatymų, ar normų.

Kretoje šypsena ir nuoširdumas atveria visas duris, padeda smagiai praleisti laiką ir patirti nuotykių bei nepakartojamų įspūdžių.

Bet koks pyktis, spaudimas, pakeltas tonas, įžūlus reikalavimas, grasinimai, savo „teisių“ demosntravimas ar bandymas įkyriai derėtis- sukelia priešingą reakciją. Kretietis tiesiog nustoja su jumis bendrauti.

Kretiečiai labai nuoširdūs ir atviri, bet tuo pačiu be galo išdidūs ir užsispyrę. Savigarba jiems yra auksčiau visko. Jie gerbia save ir reikalauja pagarbos iš aplinkinių.

Ir dėl savo išdidumo bei savigarbos yra keletas dalykų, ko jie niekada netoleruos ir nesupras.

Pirma, požiūris į pinigus. Kretiečiai dirba sunkiai ir sunkiai uždirba, bet niekada nevergaus pinigams. Jie niekada „nenusipigins“. Jis dėl pinigų niekada nenusižemins, niekada nesiderės ir niekada „nevergaus“. Jie tokius reikalavimus supranta kaip nepagarbą savo darbui, verslui ir pastangoms. Todėl, kretietis nesižemins: jis geriau praras pinigus, klientą, nei savigarbą. Jei klientui kažkas netinka – jis neprivalo pirkti, ir gali būti „laisvas“. Kretietis paskui klientą nelakstys. Mums gal skamba keistai, nes Lietuvoje yra atvirkščiai: klientai jaučiasi dievais, žinančiais savo teises. Čia, Kretoje klientas ne dievas. Tad patinka mums ar ne, suprantame mes tai ar ne, tokia yra realybė.

Išvada: klientas ne visada teisus, pinigai nieko nelemia, kretietis visada yra padėties šeimininkas savo versle

Antra, bandymas gudrauti. Dažnas turistas bando gudrauti, siekdamas kažkokios naudos ar nuolaidos (pvz: prašo nuolaidos 12 žmonių grupei, bet nepasako,kad 6 iš jų – vaikai, keliaujantys puse kainos, arba meluoja apie tikrąjį vaikų amžių), ir toks elgesys Kretoje vertinamas kaip apgaulė. Kretoje gali tau atleisti labai daug dalykų ar klaidų, bet niekada neatleis nesąžiningo elgesio, sukčiavimo, gudravimo. Tai blogiausia, kas tau gali nutikti Kretoje. Užsidirbus nesąžiningo žmogaus etiketę – Kretoje užsidaro visi keliai. Ir apie tavo elgesį bus įspėti ir visi aplinkiniai (kokia būna turistų nuostaba kai jiems atsakoma paslauga, o jie net nesupranta kodėl).

N.B Klasikinis pavyzdys: užsisakomi kambariai (automobiliai) per kelias vietas, iširenkamas pigiausias variantas, bet rezervacijos neatšaukiamos. Net nesismąstoma kad tie žmonės patiria nuostolius. Pastaruoju metu, Kretoje yra tokių piliečių sąrašai, kur autonuomos kompanijos, viešbučiai ir kiti paslaugų tiekėjau skelbia nesąžiningų turistų pavardes. Beje, apie nesumokėtas sumas už paslaugas, baudas, ir kitokius mokesčius pranešama oro uosto policijai, tad piliečiai, vengiantys atsiskaityti už paslaugas ir pan. į skrydžius nebūna registruojami tol, kol nesusimoka.Nekalbant, apie rimtesnius padarinius su policija.

Išvada: Tad žodžio nesilaikymas ir nesąžiningas elgesys kretiečių atmintyje išlieka ilgam. Kaip ir doras ir nuoširdus poelgis. Jie prisiemna viską, net ir atvykus po daugelio metų nustembi, kad kavinukės savininkas prisimena, kokią kavą gerdavai prieš pekiolika metų ( taip pat prisimins, jei už ją nesumokėdavai :D)

Stebint turistus aplamai (ypač iš rytų Europos) akivaizdžiai matosi keletas „nesusikalbėjimo“ momentų su vietos gyventojais. Dažnas įsivaizduoja darąs paslaugą, kad atostogoms pasirinko Kretos salą. Ir kad kretiečiai su dėkingumu turi pildyti bet kokius turistų kaprizus, ar teikti paslaugas pusvelčiui su nuolaidom, vien todėl kad jis toks „fainas“ čia atvažiavo. Kretietis taip nesijaučia. Jis nesijaučia niekam skolingas ir Jis gyvena savo gyvenimą su turistais ar be jų, ir visiškai nesijaučia įsispareigjęs „vergauti“ kažkieno įnoriams. „Yra turistų – gerai, nėra – išgyvensim“ – labai populiarus požiūris čia, Kretoje.

Išvada: nesusireikšminimas, paprastumas  ir bendravimas pritraukia žmones, ir padaro daugiau, nei “pasikėlimas”

N.B kalbant apie lietuvius, tai trys šimtai lietuvių per savaitę yra toks lašas jūroje, palyginus su trimis tūkstančiais britų ar vokiečių per dieną, kad nelabai kas čia į mus kreipia dėmėsį, deja…

Kuo dar ypatingi Kretos gyventojai? Jie visada teisūs 😀 Su jais labai sunku ginčytis ar kažką jiems įrodyti. Jei kretietis mano, kad yra taip, kaip jis sako, nėra pasaulyje tokios jėgos, kuri galėtų jį perkalbėti, ar pakeisti jo nuomonę. Jie iš tiesų labai užsispyrę. Tad prie užsispyrimo pridėkite savigarbą bei išdidumą bei kovingumą – ir turėsite pilną vaizdą.

Išvada: niekada nesiginčyk su kretiečiu, nelaimėsi 😀

N.B Gal todėl Kretoje turkai teužsibuvo tik du šimtus metų, kai žemynineje Graikijoje karaliavo penkis šimtmečius? 🙂 Sakoma, kas ateina į Kretą su blogais ketinimais, labai greit būna priverstas išeiti 🙂

Na ir pabaigai neįmanoma nepaminėti neišsenkančio Kretos gyventojų optimizmo bei mokėjimo į viską žiūrėti su humoru. Kretietis visada ras progą linkmintis, išlenkti taurelę, padainuoti, pašokti ir smagiai praleisti laiką. Tai jų kraujyje, kad ir kas benutiktų, žmogus sukurtas malonumams, o ne kančiai.

Kretos vakaras

Apie ką visas šitas tekstas? Apie Kretą. Apie tai, kad Kretoje yra gera, saugu ir nuoširdu, ir visi, kas į Kretą atvyksta atvira širdimi ir atviru protu – visada čia ras draugų, įspūdžių ir gerai praleis atostogas.

Visa šita lyrika surašyta su mintimi pabandyti padėti suprasti Kretos gyvenimą, kretiečių mentalitetą ir nesusigaditni atostogų vien dėl to, kad įvyko kažkoks kultūrinis ir metalitetų nesusikalbėjimas. Ne veltui lietuvių tautosaka sako, „kaip šauksi, taip atsišauks“. Keliaujant niekada neverta pamiršti, kad esame svečiuose, kad privalome gerbti šeimininkus. Dažnai sau leidžiu pajuokauti, kad nedarykite iš kretiečio lietuvio, ir viskas bus ok.

Tad visiems linkiu gerų atostogų, smagių nuotykių ir įspūdžiu.Kretoje gera, patikėkit, tad linkiu visiems atrasi savo Kretą, pajusti Kretą širdimi.

P.S jei kažkam šitas tekstas nuskambės įžeidžiai, tikrai jo tikslas nebuvo įžeisti ar sukritikuoti, tiesiog pamąstymai „garsiai“, kuo mes skiriamės, ir kas mus jungia, ir kuo ypatigas Kretos gyventoju charakteris bei mentalitetas


Kapetaniana driekiasi Asterousia kalnuose, į pietus nuo Messara slėnio, 71 km nuo Herakliono.

Kapetaniana

Tai mažytis kaimelis maždaug 800m aukštyje ir jis, pasak specialistų, yra alpinizmo rojus Kretoje . Poros iš Austrijos Gunnar ir Louise Schuschnigg dėka, kurie apsigyveno kaime prieš daugelį metų ir dabar gali pasidalinti žiniomis apie laipiojimo Kapetanianoje. Be to, lankytojai Kapetanianoje gali tyrinėti apleistas namus, kurie dabar yra restauruojami ir yra išsidėstęsenosios bažnyčios kieme.  Šventosios Marijos bažnyčia garsėja nuostabiomis freskomis, virš kurių yra vertikali uola, kuri tarnauja kaip laipiojimo siena.


Kas tie Kretiečiai? Šis klausimas neduoda ramybės daugeliui tyrinėtojų bei mokslininkų. Aisku viena, greičiausiai, Kretos gyentojai nėra ir niekada nebuvo elinais. Tai kas gi jie?

Šiame straipsnyje dėstoma keletas įdomių teorijų.

20% iš Kretos vyrų DNR rodo, kad jie kilę iš Peloponeso,  ir preštarauja nuomonei, kad jų kilmei turėjo įtakos turkai, kadangi tik 1,5% rodo ryšį su mongolų kilme. Tuo pačiu metu, nors, DNR tyrimai įrodo venecijiečių įtaką Kretai

Tai yra viena iš įdomių hipotezių, įtrauktų į knygą “Genetinė Graikijos istorija” , kurioje genetikos profesorius Konstantinos Triadafyllidis dėsto savo daygelio metų tyrinėjimų rezultatus. kuris praleido daug metų šiame tyrime.

Jis glaudžiai bendradarbiauja su profesoriumi medicinos ir genomo mokslų daktaru Georgios Stamatogiannoopulos iš Vašingtono,  universiteto, kur buvo analizuojami skeleto, rasto Agios CHARALAMPOS, Lassithi plokščiakalnio urve, DNR pavyzdžiai. Taip pat buvo palyginta 135 skirtingų šiuolaikinių ir senųjų Kretos gyventojų DNR pavyzdžiai.
Taigi, remiantis gautais tyrimo, kurį atliko M. Stamatogiannopoulos ir M. Triantafyllidis, rezultatais,  rezultatais, galime lengvai padaryti išvadą, kad genetininės neolito kretiečių ištakos  driekiasi  į Artimuosius Rytus, o ne į Egiptą. Kretos vyrų DNR rodo ryšį su Peloponesu ( 20% ), ir gali būti gana susijęs su Mykėnais, kurie atėjo į Kretos salą 1100 m.pr.Kr.
Pasak tyrimų, Chanija regiono žmonės iš Sfakia rodo labai savitą DNR konstituciją, jų genetika rodo akivaizdų ryšį su senovės Dorėnais.
Taip pat įdomu pažymėti tai, kad talasemijos Kretoje prieš 3400 metų nebuvo vsiškai.
J. Triantafyllidis aplankė Kretą 2000 metais ir, bendradarbiaujant su gydytojais, jis sugebėjo surinkt 50 atsitiktinių tipinių mėginių, daugiausia iš kaimų, kurie vėliau ir buvo analizuojami.
Gauti rezultatai buvo palyginti su mėginiais iš Egipto,  jokio genetinio ryšio nebuvo pastebėta.
Pasak profesoriaus, žmonės, kurie gyveno Kretoje neolito epochoje, maždaug 8300 m. pr. Kr. atvyko iš Artimųjų Rytų ir buvo taip vadiinamų minojiečių protėviais. Taigi, profesorius teigia, kad Mino civilizacija buvo grynai Europietiška ir neturėjo ryšių su Afrika.
J. Triantafyllidis taip pat paaiškina, kad Artimaisiais  Rytais jis vadina Sirijos ir Irano regioną..
J. Triantafyllidis mano, kad svarbiausia J. Stamatogiannopoulos  mokslinių tyrimų išvada yra ta, kad 35 skeletų iš Aghios CHARALAMPOS urvo  Lassithi prefektūroje bei kitų skeletų iš kitų regionų DNR analizė rodo panašumus su Eurazijos populiacijomis,  nustatant tęstinumą tarp dabartiniai gyventojai Kretą ir jos gyventojų Bbronzos amžiuje.
Verta pažymėti, kad J. Triantafyllidis savo knygoje teigia , kad graikai nebuvo jokiu būdu genetiškai įtakoti kitų tautų; priešingai, jie skleidė savo  DNR likusioje Europoje.
Iš tiesų, Graikijos genetinė medžiaga panaši į genetinę medžiagą Italijoje, mažiau panašumų randama Prancūzijos ir Ispanijoje, ir nėra absoliučiai jokio panašumo su Turkijos genetine medžiaga. Tai paneigia nuomonę, kad turkai turėjo genetinę įtaką graikams.
Įspūdingas tai, kad šiuolaikinė graikų DNR rodo tęstinumą su senovės graikų DNR nuo neolito laikų, ir nepatyrė jokio jokio maišymosi per ištisus amžius.

 Mano kuklios pastabos:

Visa tai tik mokslinės terijos ir bandymai įminti minojiečių paslaptis. Ką besakytų mokslininkai, mes apie Mino laikų Kretą praktiškai žinome labai nedaug. Kas man kelia abejnių šioje aukščiau išdėstytoje teorijje, tai faktas, kad straipsnyje tapatinami graikai ir kretiečiai. Pasak kitų mokslininkų, tokių kaip Rinato Marinelli, kretiečiai nebuvo graikais, jie asimiliavosi su elinais jau po Mino karalystes žlugimo. Tad belieka spėlioti ir bandyti šminti Kretos paslaptis

#Kreta #kelioneskretoje #


Margarites yra viena iš seniausių istorinių kaimų Mylopotamos savivaldybėje.

Margarites

Kaimas yra įsikūręs už 300 metrų virš jūros lygio, ir už 27 km nuo Rethymno. Kaimas stūkso tarp dviejų žaliuojančių tarpeklių, ir jame gausu tradicinių pastatų, arkiniai vartai ir puošniais altoriais. Už savo  pavadinimą is turi dėkoti savo šlovingą praeitį, kuri žada ir šviesią ateitį: magarika, tai keraminiai indai (pagaminti iš magari). Margarites turi senas keramikos tradicijas, ir yra didžiausias  keramikos centras Vakarų Kretoje. Šiame regione gausu molio, ir tai paaiškina, kodėl jos gyventojai jau seniai užsiima keramika. Visai įmanoma, kad Margarites buvo įkurtas kaip keramikų kaimas. Kiekvienas iš šešiolikos esamų keramikos dirbtuvių turi išskirtinį stilių, dirba tradiciniu metodu ir gamina įvairius keraminius indus. Lankytojai gali stebėti keramikų darbą, kuriant rankų darbo keramikos gaminius, ir mėgautis vietinėmis gėrybėmisbei  tradicinių tavernų ir kavinių vaišėmis. Margarites yra labai svarbus turizmo centras vasarą ir ištisus metus.


Hersonissos…arba kur paragauti geri tikro Kretos maisto, nekeliaujant toli nuo savo viešbučio…

foodč Continue reading