Kelionių vadovas Kretoje

Category Archives: minojiečiai

arba vieta, kur gimė Europos civilizacija. Kiekvienas save gerbiantis išisilavinęs žmogus į savo atostogų Kretoje planą privalėtų įtraukti ekskursiją į Knoso rūmus ir archeologijos muziejų. Tarp daugumos turistų, lakančių Kretą – tai populiariausias lankytinas objektas Kretoje, ši eskursija kur per daugelį metų neužleidžia savo populiarumos

Tai ekskursija, kurios metu bus atskleista tiesa apie minojiečių kultūrą. Tai žvilgsnis atgal į gilią senovę ir Mino civilizaciją, kurios visos paslaptys dar iki šiol yra neatskleistos. Šios senovės kultūros istorija ir religijos mistiškumas garsina Kretą visame pasaulyje. Aplankysime pirmuosius Europoje pastatytus Knoso rūmus, sužinosime apie antikinės Graikijos tikėjimo ir garsiųjų mitų ištakas. Kiekvienam norisi iš arčiau pamatyti paslaptingąjį labirintą, kuriame gyveno paslaptingasis Minotauras. Aplankę istorinius rūmus vyksime į salos sostinę Heraklioną. Laisvo laiko metu galima paklaidžioti siaurutėmis Herakliono senamiesčio gatvelėmis. Jaukus venecijiečių laikų senamiestis – mėgstama ne tik turistų, bet ir vietinių gyventojų lankymosi vieta.

Komentaras: pusės dienos ekskursija į Knoso rūmus ir Herakliono archeologijos muziejų rekomenduojame tik su gidu. Kadangi tai istorinė ir viena svarbiausių ekskursijų Kretoje, joje gausu istorinės, kultūrinės, archeologinės infrmcijos, tad be gido – tai tiesiog laiko švaistymas ir nusivylimas. Dažnai tenka girdėti “krūvos akmenų ir pora kolonų”. Taip, jei nesupratate, ir niekas jums nepapasakoja, kas tie akmenys,  kokia jų  reikšmė ir kam tos kolonos – tikrai nieko neverta ekskursija.

Advertisements

Knosso rūmai

Vos už 5 km nuo Herakliono centro yra senovės miesto Knoso liekanos. Tai Mino civilizacijos sostinė, kuri susikūrė prieš keturis tūkstančius metų ir tapo europinės civilizacijos lopšiu. Šiandien tai bene gausiausiai turistų lankoma Kretos vieta, visų norinčių pasižiūrėti kur, pasak legendos, gyveno mitologinė būtybė Minotauras – pusiau žmogus, pusiau jautis.

Festo rūmai

63 km. į pietvakarius nuo Herakliono ir apie 78 km.į pietvakarius nuo Rethimno išsidėstę antri pagal dydį Mino laikų rūmai. Istorija byloja, kad juos įkūrė karaliaus Mino brolis Ramadantas. Įdomu tai, kad pasak archeologų, Festo rūmai architektūriniu po-iūriu yra visiškai identis Knosso rūmams, tik mažesni. Išgarsėjo šie rūmai tada, kai čia buvo rastas Festo diskas, kurio rašto mokslininkai negali iššifruoti iki dabar.

Malia rūmai

Malia: The Loggia

Minojiečių rūmai yra maždaug 37 km į rytus nuo Herakliono ir apie 25 km į vakarus nuo Agios Nikolaos, šiaurinėje Kretos dalyje. Tai treti pagal dydį, po Knoso ir Phaistos, rūmai, kurių teritorija užima net 7500 kv. m. plotą. Ši vietovė, esanti prie jūros, parodo, kokia buvo gyventojams svarbi lokacija kultūrinio vystymosi aspektu.

Rūmai pirmą kartą pastatyti maždaug 1900 m. pr. Kr., tačiau 1700 m. pr. Kr. sugriauti, o po pusšimčio metų toje pačioje vietoje, tokiu pat išdėstymu vėl atstatyti. Galiausiai rūmai sunaikinti maždaug 1450 m. pr. Kr. ir neatstatyti.

Gortys archeologinė vietovė

Gortys (Gortyn, Gortyna) – viena iš svarbiausių ir didžiausių archeologinių vietovių Kretoje, turinti nenutrūkstamą 6000 metų istoriją. Ji slypi pietinėje salos dalyje, derlingoje Mesara lygumoje. Pirmieji žmonės šioje vietoje įsikūrė naujojo akmens amžiaus pabaigoje, maždaug 5 tūkstantmetyje pr. Kr.

Gortys – tarp 1600 – 1100 m. pr. Kr. buvo klestintis minojiečių miestas, vėliau – romėnų sostinė.

Ši teritorija – viena iš pirmųjų sričių Kretoje, kuri patraukė mokslininkų ir archeologų dėmesį. Dauguma šioje archeologinėje vietovėje rastų vertingų radinių eksponuojami Herakliono archeologijos muziejuje.

Zakros archeologinė vietovė

Zakros: The Hall of Ceremoies with the town in the foreground

Ši archeologinė vietovė yra rytinėje Kretos pakrantėje, Zakros regione. Tai vieni iš vėliausiai atkastų Mino civilizacijos miesto griuvėsių. Manoma, kad Zakros buvo vienas iš pagrindinių minojiečių administracinių centrų.

Mieste dominamo Zakros rūmai, pastatyti 1900 m. pr. Kr., vėliau atstatyti 1600 m. pr. Kr. ir galiausiai apie 1450 m. pr. Kr. galutinai sunaikinti, kaip ir kiti pagrindiniai Mino civilizacijos miestai.

Koules tvirtovė Heraklione

Koules tvirtovė yra masyvi gynybinė pilis, pastatyta pačioje XIII amžiaus pradžioje, kuomet salą valdė venecijiečiai. Venecijiečiai pilį buvo pavadinę Jūrų tvirtove, o dabartinis tvirtovės pavadinimas kilo turkų valdymo laikais, Koules turkiškai reiškia tvirtovė. tvirtovė pasižymi tipiška venecijietiška architektūra – griežtų formų, monumentalia, beveik be puošybos elementų. Statant šią tvirtovę, supamą vandens, svarbiausias dalykas buvo sienų tvirtumas. Jos suręstos iš gryno akmens ir žemutiniuose aukštuose jų storis siekia beveik 10 metrų!

Spinalonga

Spinalongos sala nuo Kretos yra nutolusi vos per 150 metrų, taigi yra prie pat didžiosios salos krantų. Keliautojams, atvykusiems tradiciniais ar pigiais skrydžiais, paprastai būna itin įdomu išgirsti, kad kadaise ši sala visai nebuvo sala! Tai Kretą valdę venecijiečiai sumanė saloje pastatytą tvirtovę padaryti nepasiekiamą ir neįveikiamą, todėl aplink pilį ir jos teritoriją iškasė didžiulį kanalą, kuris ir atskyrė vandeniu didesnę salą nuo mažyčio žemės plotelio, vėliau pavadinto Spinalongos sala. Kai Kreta buvo valdoma venecijiečių, Spinalongos saloje stovėjo viena iš stipriausių bei didžiausių gynybinių pilių visoje Kretoje.  Niekada neįveikta tvirtovė buvo pastatyta 1579 metais. Masyvios ir tvirtos sienos atlaikė daugybę amžių bei negandų ir išliko iki mūsų dienų.


festo diskas 2

Šis XX amžiaus pradžioje aptiktas artefaktas iki šiol yra viena iš didžiausių praeities pasiapčių. Nėra žinoma, kas pagamino šį diską, kokiu tikslu ir kas jame pavaizduota. Diskas saugomas Kretos sostinės Herakliono archeologijos muziejuje ir yra pats populiariausias visos kolekcijos eksponatas – daugelis turistų specialiai atvyksta, norėdami apžiūrėti diską.

Slaptavietė rūmuose

XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje archeologai ėmė nuodugniai tirti Kretos salą. Viena po kitos buvo organizuojamos ekspedicijos, per keletą metų buvo atlikta nemažai nepaprastų archeologinių atradimų. Pavyzdžiui, 1900-siais metais anglas Artūras Evansas aptiko Knoso rūmus – nepaprastą statinį, pavadintą aštuntuoju pasaulio stebuklu. Šiame statinyje buvo įrengta kanalizacija, vandentiekis ir apšildymas. Beje, tuo metu Kretos gyventojų namuose kanalizacijos dar nebuvo, todėl archeologas galėjo subtiliai pajuokauti: „Aš esu vienintelis žmogus saloje, turintis tikrą tualetą“.

Tai nebuvo vienintelis Kretos stebuklas. Tuo pačiu metu, kaip ir Evansas, saloje dirbo italų archeologai, kuriems vadovavo Frederikas Halbera, kuriems pavyko aptikti paslaptingą Festo miestą. Senovėje jį sugriovė kaimyninėje Santorinio saloje išsiveržęs ugnikalnis.
Pagal padavimus, Festą įkūrė karalius Minas, Ariadnės tėvas. Miestas taip pavadintas buvo Heraklio sūnaus Festo garbei. Mieste buvo įrengti prašmatnūs rūmai, o nuostabaus statinio griuvėsiuose mokslininkai aptiko nemažai įdomių dalykų. Kasinėjimai sugriuvusiame mieste vykdomi ir šiandien, nes ši vietovė saugo daugybę praeities daiktų ir pėdsakų.

Pats žymiausias radinys Feste buvo aptiktas 1908 m. liepos 3 d. Frederiko Halberos ekspedicijos dalyvis Luidžis Pernje (Luigi Pernier) viename rūmų statinyje aptiko slėptuvę, įrengtą po grindimis ir užmaskuotą storu tinko sluoksniu.

Slėptuvės viduje gulėjo paslaptingas daiktas – terakotinis 16 cm skersmens ir 2 cm aukščio diskas, iš abiejų pusių įspaustais nesuprantamais ženklais. Visi ekspedicijos dalyviai buvo tiesiog sukrėsti radinio ir iš karto ėmė diskutuoti, kas yra šis diskas ir kas jame pavaizduota. Mokslininkų ginčai apie Festo diską ir tai, kas jame pavaizduota, tęsiasi ir mūsų dienomis.

Abejose disko pusėse yra spiralės, kurias skersinės linijos skaido į laukelius. Kiekviename tokiame laukelyje yra nuo 2 iki 7 hieroglifų – iš viso diske pavaizduoti 259 paslaptingi ženklai. Kai kurie hieroglifai pavaizduoti tik vieną kartą, kiti – pasikartoja ne vieną kartą. Dažniausiai aptinkama figūrėlė, į kurią mokslininkai pavadino „galva su plunksnomis“, nors tai labiau panašu į irokėzų genties indėną. Mokslininkai klasifikavo ir aprašė kiekvieną diske pavaizduotą ženklą.

Pats seniausias įspaudas

Su Festo disku susiję daugybė paslapčių. Pasirodė, kad diske pavaizduoti hieroglifai yra ne nupiešti ranka, o įspausti štampo pagalba. Paslaptimi lieka šių štampų gamybos technologija. Tik aišku, kad jie turėjo būti pagaminti iš tvirto nežinomo metalo, kuriame kruopščiai ir su smulkiomis detalėmis buvo pavaizduoti ženklai.

Ši sudėtinga technologija leidžia teigti, kad Festo diskas yra pats seniausias žinomas spausdintas tekstas. Beje, diskas gali būti kur kas senesnis, nei dabar manoma. Nustatyti jo pagaminimo metus buvo neįmanoma. Jis gulėjo slaptavietėje šalia lentelių nuolaužų. Šios lentelės buvo pagamintos maždaug 1700 m. prieš mūsų erą – tai nebuvo sunku nustatyti pagal kai kuriuos charakteringus požymius. Remiantis šiuo faktu ir buvo padaryta išvada, kad diskas taip pat pagamintas tuo metu. Nors iš tiesų jis galėjo būti pagamintas kur kas seniau.

O pati didžiausia Festo disko mįslė yra tai, kad iki šiol niekas negali pasakyti, kas jame atvaizduota. Daugelis mokslininkų bandė atskleisti šią paslaptį. Yra parašytas ne vienas mokslinis darbas, apginta disertacija, iškelta daugybė hipotezių, tačiau kol kas nė viena jų nėra oficialiai pripažinta.

Sunkumų iš pradžių sukėlė tai, kad panašių ženklų analogų nebuvo aptikta nė vienoje kitoje kultūroje, tai tyrinėtojus iš karto įstūmė į aklavietę. Buvo teigiama, kad užrašas atliktas proindoeuropiečių kalba, o pats tekstas – himnas Dzeusui ir Minotaurui. Buvo skelbiamos versijos, kad tai yra ritualinis užrašas, žvalgų pranešimas, karinis himnas, eilėraštis, meilės laiškas ir t.t. Kai kas netgi teigė, kad diske pavaizduoti žvaigždynai, o pats diskas – tarsi žvaigždynų atlasas jūrų keliautojams.

Vadovėlis iš Atlantidos

Nuošalyje nuo Festo disko tyrimo neliko ir paranormalių reiškinių tyrėjai. Lenkų mokslininkas Matėjus Kučinskis mano, kad Festo diskas įrodo Atlantidos egzistavimą. Jis tvirtina, kad diske atvaizduoti ženklai yra ne tekstas, o savotiški simboliai, aprašantys gyvybės Žemėje atsiradimo etapus. Galima teigti, kad diskas yra trumpas biologijos „vadovėlis“. Kučinskis mano, kad diskas galėjo atsirasti tik aukšto išsivystymo lygio civilizacijoje, kuri vėliau išnyko nuo Žemės paviršiaus, ir jis vėliau atsidūrė Kretoje kartu su išlikusiais šios civilizacijos atstovais. Beje, nemažai tyrinėtojų teigia, kad Atlantidą pražudė būtent tas pats Santorinio saloje išsiveržęs ugnikalnis, kuris pražudė Festo miestą ir rūmus.

festo diskas

Sunku pasakyti, kokia šio disko paskirtis. Kai kurie paleokontakto teorijos šalininkai teigia, kad kai kurios mokslininkų mintys yra neteisingos, o patys ženklai turi kur kas sudėtingesnę prasmę. Jeigu tikėti, kad labai senais laikais mūsų planetoje egzistavo išsivysčiusios civilizacijos ar mus lankė svečiai iš kitų planetų, tai paslaptingi disko ženklai gali būti interpretūojami visiškai kitaip. Pavyzdžiui, ženklas, kurį mokslininkai laiko namu, labai panašus į vimaną – senuosiuose indų epuose aprašytą skraidantį aparatą.

Ženklas, kurį mokslininkai vadina papirusu, panašus į senovinį kaducėjų – magišką lazdą, kurias turėjo senovės graikų (ir ne tik) dievai. Kaducėjus pasižymėjo mistinėmis savybėmis – galėjo žudyti ir griauti bei buvo aukštos technologijos ginklu.

Sunku pasakyti, ką reiškia Festo diske pavaizduotas paslaptingas lygiakraštis trikampis su taškais, tačiau tai tikrai nėra rėtis, kaip teigia mokslininkai. Ženklai, pavadinti ąsočiu ir šukomis, visiškai nepanašūs į šiuos daiktus.

Peržvelgiant bandymus iššifrnoti Festo diske esančius simbolius atrodo, kad jie buvo atlikti labai tiesmukiškai ir visiškai neatspindi pačių paveiksliukų esmės. Tai reiškia, kad diske gali būti pavaizduota bet kas, bet ne vikšras, kirvukas ar krepšys, kaip manoma mokslo pasaulyje. Mokslininkai šiuos ženklus interpretavo kažkokiame vaikiškame lygyje, kai tuo metu pavaizduoti daiktai yra per sudėtingi mūsų supratimui, nes mes dar nesame pasiekę tokio mokslo ir technikos išsivystymo lygio.

Mes neturime atitinkamų sampratų ir apibūdinimų šiems ženklams, jiems atitinkantys daiktai atsiras vėliau (arba niekada neatsiras).

XIX amžiuje Kolumbijoje aptiktas paslaptingas figūrėles mokslininkai laikė paukščiais, tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad jos kur kas panašesnės į lėktuvus. Taip pat ir vimanai neseniai dar buvo laikomi tik mitu, o štai dabar lėktuvai ir kosminiai laivai iš tiesų egzistuoja. Gali būti taip, kad praėjus dešimtims ar šimtams metų mūsų palikuonys visai kitomis akimis pažvelgs į Festo diską ir jame pamatys daiktus, kurie juos supa kasdieniniame gyvenime.

Šaltinis: Mįslės ir Faktai


Phaisetos arba Festo rūmai – antrasis pagal dydį Mino civilizacijos centras

Mino civilizacija – Kretos pasididžiavimas ir mįslė. Nors saloje yra gausybė Mino civilizacijos griuvėsių, tačiau apie joje vyravusius papročius, to meto gyvenimą bei tikėjimą išlikę gana mažai žinių, ypač lyginant su vėlesne Mikėnų civilizacija. Garsiausi, didžiausi bei žinomiausi Mino civilizacijos griuvėsiai yra trys archeologinės teritorijos – Knoso rūmai prie pat Herakliono, Phaistos ir Malios rūmai. Phaistos Mino rūmai yra antri pagal dydį bei populiarumą, kasmet jų apžiūrėti atvažiuoja apžiūrėti tūkstančiai turistų.

phaestos

Phaistos Mino rūmai, dažniau vadinami tiesiog Phaistos arba Phaistos archeologine teritorija, buvo pastatyti maždaug 2000 metų prieš mūsų erą. Per kelis šimtus metų rūmai ir šalia jų augęs miestas patyrė net kelias gamtines katastrofas, tačiau po kiekvienos jų atsigaudavo ir klestėdavo toliau. Manoma, kad rūmai galutinai sugriauti buvo tik pirmame antrame prie mūsų erą šalia buvusio Gortynos miesto. Klestėjimo metu Phaistos Mino rūmai buvo miesto administracinis centras, o pats miestas buvo turtingas ir įtakingas. Keliautojai, atvykę tradiciniais ar pigiais skrydžiais, čia gali ne tik apžiūrėti milžiniško senovinio miesto bei rūmų griuvėsius, bet ir pasigrožėti idiliška kalnų panorama. Jei neapsisprendžiate, kuriuos senovinius Kretos rūmus Jums vertėtų apžiūrėti, pasvarstykite, ko tikitės iš ekskursijos? Jei norite netrukdomi nuodugniai apžiūrėti griuvėsius, siūloma vykti į Phaistos, nes Knoso rūmuose visuomet būna daugybė žmonių, be to, kai kurias vietas galima pamatyti tik iš tolo.

img_8642

Phaistos Mino rūmai buvo pradėti tyrinėti pačioje XX a. pradžioje. Skirtingai nei didingųjų Knoso rūmų, šių niekas nebandė restauruoti, vienintelis siekis buvo juos užkonservuoti, kad griuvėsius galėtų pamatyti bei tyrinėti ateinančios kartos. Teritorijoje buvo rasta daug įvairių senovinių daiktų – puodynių, aksesuarų, ginklų, monetų ir įvairių buitinių rakandų. Phaistos diskas – garsiausias bei reikšmingiausias radinys, iškastas Phaistos teritorijoje, dabar jis yra eksponuojamas Herakliono archeologijos muziejuje. Tai maždaug 15 centimetrų skersmens diskas, kurio abi pusės į vidurį sueinančia spirale išraižytos keistais ženklais. Iki šiol mokslininkai nesutaria, kokią paskirtį atliko šis diskas. O tai žadina smalsumą… galbūt Jūs išspręsite šią mįslę bent savo vaizduotėje apžiūrėję didinguosius Phaistos rūmus?

img_8645

 

 


knossos

Vos už 5 km nuo Herakliono centro yra senovės miesto Knoso liekanos. Tai Mino civilizacijos sostinė, kuri susikūrė prieš keturis tūkstančius metų ir tapo europinės civilizacijos lopšiu. Šiandien tai bene gausiausiai turistų lankoma Kretos vieta, visų norinčių pasižiūrėti kur, pasak legendos, gyveno mitologinė būtybė Minotauras – pusiau žmogus, pusiau jautis.

Knosas jauio ragai      Knosas nuotėkų sistema     Knoso freska

Knoso pastatas yra pastatytas maždaug 1700 m. pr. m. e. Kretos gyventojų. Jame esančių persipynusių koridorių ir kambarių sistema sudaro didžiulį labirintą, kuriame pagal legendą slėpėsi Minotauras.

Ką byloja Minotauro legenda

Iki XIX amžiaus apie Kretos gyvavimo prieš graikų kolonizaciją istoriją žinojome tik iš senųjų autorių pasakojimų. Iš jų buvo žinoma apie labirintą ir jo sumanytoją Dedalą, kuris buvo kilęs iš Atėnų. Nužudęs savo sūnėną, jis buvo priverstas slėptis. Jis nusprendė pasislėpti Kretoje, kur karalius Minojas – Dzeuso ir Europos sūnus – paprašė pastatyti pastatą, kuriame galėtų uždaryti Minotaurą: pusiau žmogų, pusiau jautį – karalienės ir jaučio meilės vaisių. Tuomet Dedalas sumanė labirintą, iš kurio niekas negalėtų ištrūkti. Bet neįtikęs karaliui, jis irgi ten buvo uždarytas kartu su savo sūnumi Ikaru. Veliau, pasidaręs sparnus, jis iš ten paspruko.

Karalius Minojas užkariavo Atėnus, o pavergtoji tauta privalėjo kiekvienais metais Minotaurui, aukoti septynias mergaites ir septynis berniukus. Jaunuoliai buvo uždaromi labirinte, kad juos sudraskytų monstras. Tačiau vieną dieną Tesėjas nužudė pabaisą, o likę gyvi, pasinaudodami karaliaus dukters Ariadnės siūlu, galėjo išeiti iš beribių koridorių.

Istorinis atradimas

Nuo 1894 m. archeologas Artūras Evansas (Arthur Evans) beieškodamas šio periodo pėdsakų išnaršė salą. Po graikų ir romėnų statinių griuvėsių liekanomis jis rado nemažai minojiečių kultūros apraiškos pavyzdžių. 1900 m. Evansas pradėjo Knoso rūmų kasinėjimus. Labai greitai jis atrado koridorių, salių pėdsakus, kurie jam leido įsivaizduoti legendoje minimus rūmus: liekanų išsidėstymas atrodė tikrai panašus į labirintą. Abejonių dėl jo tiesioginio ryšio su mitu neturėtų kilti dar ir dėl to, kad buvo rasta daug jautį vaizduojančių freskų ir skulptūrų.

Kodėl rūmai turėjo tokią blogą reputaciją? Galbūt todėl, kad tai nebuvo rūmai, o šventykla, kurioje buvo aukojami žmonės, arba šventa vieta, naudojama kaip kapavietės.

Ar Knoso rūmai tikrai rūmai?

Kai kurie archeologai Knose atkasto pastato paskirtį aiškina tik kaip karaliaus gyvenamuosius rūmus. Tačiau, tuo pačiu jie pripažįsta, kad vieta karaliaus rūmams nebuvo tinkama. Pastatas gerai matomas, sunkiai apginama vietovė, turint omenyje Viduržemio jūroje siautėjusius piratus. Be to, vandens ištekliai rūmų apylinkėse per maži, kad galėtų aprūpinti visus tautiečius vandeniu. Salės be langų, drėgnos ir labiau panašios į požemius. Į karališkus apartamentus tai visiškai nepanašu. Pagaliau pastate neaptikta nei arklidžių liekanų, net ir, savaime suprantama būtinos, virtuvės požymių. Vokiečių archeologas Hans Georg Wunderlich laikosi nuomonės, kad šis pastatas, vadinamas rūmais, buvo kaip mirusiųjų mauzoliejus ir niekas juose niekada negyveno. Buvo rasti aukšti ąsočiai, kuriuose, pradžioje manyta, buvo laikomi grūdai arba aliejus. Tačiau, vėliau ištirta, kad ąsočiai turėjo urnų paskirtį. Lavonai buvo laikomi meduje. Akmeniniai luitai yra ne kas kita, kaip sarkofagai, o atitekantis vanduo įrengta sistema buvo naudojamas kūnams konservuoti. Teorija įdomi, tačiau visgi nerasta jokių žmogaus palaikų: nei skeleto liekanų, nei pelenų rūmų griuvėsiuose.

 Legendinis Minotauro labirintas visą laiką buvo siejamas su legenda, tačiau nauji archeologiniai kasinėjimai Kretos saloje randa pėdsakų, kad Minotauro labirintai nėra vien senovės žmonių išgalvotas mitas. Vos 30 km nuo buvusių Knoso rūmų, šalia Gorintos miesto, buvo atkastos požeminių kambarių grupės su keistais aukštų išdėstymais ir tarpusavyje sujungtos laiptais, painiais koridoriais bei ilgais, tarpusavyje persipynusiais požeminiais tuneliais, kurie išsiraito po žeme beveik 4 kilometrus. Tyrėjų grupė mano, kad šios griuvėsių liekanos galėtų būti mitinio Minotauro labirinto liekanos.

Knoso griuvesiaiKnosas. Aukojimo vietaknosas sostas


Kas tie Kretiečiai? Šis klausimas neduoda ramybės daugeliui tyrinėtojų bei mokslininkų. Aisku viena, greičiausiai, Kretos gyentojai nėra ir niekada nebuvo elinais. Tai kas gi jie?

Šiame straipsnyje dėstoma keletas įdomių teorijų.

20% iš Kretos vyrų DNR rodo, kad jie kilę iš Peloponeso,  ir preštarauja nuomonei, kad jų kilmei turėjo įtakos turkai, kadangi tik 1,5% rodo ryšį su mongolų kilme. Tuo pačiu metu, nors, DNR tyrimai įrodo venecijiečių įtaką Kretai

Tai yra viena iš įdomių hipotezių, įtrauktų į knygą “Genetinė Graikijos istorija” , kurioje genetikos profesorius Konstantinos Triadafyllidis dėsto savo daygelio metų tyrinėjimų rezultatus. kuris praleido daug metų šiame tyrime.

Jis glaudžiai bendradarbiauja su profesoriumi medicinos ir genomo mokslų daktaru Georgios Stamatogiannoopulos iš Vašingtono,  universiteto, kur buvo analizuojami skeleto, rasto Agios CHARALAMPOS, Lassithi plokščiakalnio urve, DNR pavyzdžiai. Taip pat buvo palyginta 135 skirtingų šiuolaikinių ir senųjų Kretos gyventojų DNR pavyzdžiai.
Taigi, remiantis gautais tyrimo, kurį atliko M. Stamatogiannopoulos ir M. Triantafyllidis, rezultatais,  rezultatais, galime lengvai padaryti išvadą, kad genetininės neolito kretiečių ištakos  driekiasi  į Artimuosius Rytus, o ne į Egiptą. Kretos vyrų DNR rodo ryšį su Peloponesu ( 20% ), ir gali būti gana susijęs su Mykėnais, kurie atėjo į Kretos salą 1100 m.pr.Kr.
Pasak tyrimų, Chanija regiono žmonės iš Sfakia rodo labai savitą DNR konstituciją, jų genetika rodo akivaizdų ryšį su senovės Dorėnais.
Taip pat įdomu pažymėti tai, kad talasemijos Kretoje prieš 3400 metų nebuvo vsiškai.
J. Triantafyllidis aplankė Kretą 2000 metais ir, bendradarbiaujant su gydytojais, jis sugebėjo surinkt 50 atsitiktinių tipinių mėginių, daugiausia iš kaimų, kurie vėliau ir buvo analizuojami.
Gauti rezultatai buvo palyginti su mėginiais iš Egipto,  jokio genetinio ryšio nebuvo pastebėta.
Pasak profesoriaus, žmonės, kurie gyveno Kretoje neolito epochoje, maždaug 8300 m. pr. Kr. atvyko iš Artimųjų Rytų ir buvo taip vadiinamų minojiečių protėviais. Taigi, profesorius teigia, kad Mino civilizacija buvo grynai Europietiška ir neturėjo ryšių su Afrika.
J. Triantafyllidis taip pat paaiškina, kad Artimaisiais  Rytais jis vadina Sirijos ir Irano regioną..
J. Triantafyllidis mano, kad svarbiausia J. Stamatogiannopoulos  mokslinių tyrimų išvada yra ta, kad 35 skeletų iš Aghios CHARALAMPOS urvo  Lassithi prefektūroje bei kitų skeletų iš kitų regionų DNR analizė rodo panašumus su Eurazijos populiacijomis,  nustatant tęstinumą tarp dabartiniai gyventojai Kretą ir jos gyventojų Bbronzos amžiuje.
Verta pažymėti, kad J. Triantafyllidis savo knygoje teigia , kad graikai nebuvo jokiu būdu genetiškai įtakoti kitų tautų; priešingai, jie skleidė savo  DNR likusioje Europoje.
Iš tiesų, Graikijos genetinė medžiaga panaši į genetinę medžiagą Italijoje, mažiau panašumų randama Prancūzijos ir Ispanijoje, ir nėra absoliučiai jokio panašumo su Turkijos genetine medžiaga. Tai paneigia nuomonę, kad turkai turėjo genetinę įtaką graikams.
Įspūdingas tai, kad šiuolaikinė graikų DNR rodo tęstinumą su senovės graikų DNR nuo neolito laikų, ir nepatyrė jokio jokio maišymosi per ištisus amžius.

 Mano kuklios pastabos:

Visa tai tik mokslinės terijos ir bandymai įminti minojiečių paslaptis. Ką besakytų mokslininkai, mes apie Mino laikų Kretą praktiškai žinome labai nedaug. Kas man kelia abejnių šioje aukščiau išdėstytoje teorijje, tai faktas, kad straipsnyje tapatinami graikai ir kretiečiai. Pasak kitų mokslininkų, tokių kaip Rinato Marinelli, kretiečiai nebuvo graikais, jie asimiliavosi su elinais jau po Mino karalystes žlugimo. Tad belieka spėlioti ir bandyti šminti Kretos paslaptis

#Kreta #kelioneskretoje #