JŪSŲ KELIONIŲ VADOVAS KRETOJE

Category Archives: Papludimiai

Arvi – mažai kam žinomas nedidukas paplūdimys prietineje Kretos dalyje, apir 80 km nuo Herakliono.

arvi č

Paplūdimį galima pasiekti važiuojant maršrutu Heraklionas – Knossos – Spilia – Peza – Arkalohori – Anno Viannos – Amiras – Arvi.Arba nuo Keratokampos  pliažo pusės, pasirenkant kryptį į Arvi. Palūdimys driekiasi netoli vietinio kaimelio Arvi, kuriame vasaros metu galima rasti tavernų, minimarketų ir kitokių turitams reikiamų paslaugų. Norintieji apsinakvoti gali rasti nuoijamų kambarių. Kaimelyje taip pat yra nedidukė prieplauka, kur vietniai žvejai išplaukia ir parplaukia iš jūros. Vietovė įsikūrusi slėnyje tarp kalnų, tačiau važiuojant Arvi link matysite net tik kalnus ir nuostabią gamtą, bet daugybę šiltanmių, kuriuose auginami bananai.

Vasarą šiame paplūdimyje galima sutikti turistų (kur jų tik nėra sezono metu), tad tiems kas nori dar daugiau privatumo nei laukinis Arvi paplūdimys, gali kiek paėjėti 5 мин 5 min į šoną – ten rasite dar vieną mažesnį Vahoudianos Xerokambos arba Meakis paplūdimį.

arvi ą

arvi ę


Nuo Rodopų pasukus stipriai į Šiaurę, galite pamatyti Diktynna Šventyklą.

Keliaujant link jos, jūs praeisite pro Ellinopsilos urvą, kuriame žmonės gyveno dar priešistoriniais laikais. Šventykla Rodopų šiaurėje buvo pastatyta Dzeuso dukros garbei.

Pasak mitologijos, merginai pavyko pabėgti nuo Karaliaus Mino, ir šioje salos vietoje ji įšoko į jūra, bet žvejai ją išgelbėjo. Ji buvo įispainiojusi į jų tinklus, tad jie sėkimningai ištraukė ją į krantą, į Aeginos saloje. Ir pradėjo ją garbinti kaip savo deivę. Nuo tada kretičiai šia deivę vadina Diktynna (gr. “tinklas”).

Diktynna – Kalnų deivė – Minojiečių laikais buvo garbinama kaip kalnų deivė, mėgstanti medžioti ir būti gamtoje. Pasak mitų, deivė buvo labai graži moteris, gimusi Samarijos tarpeklyje. Ji pasižadėjo ir išliko skaisti visą savo gyvenima. Karalius Minas, pamatęs jos grožį, įsimylėjo deivę, ir vaikėsi bei persekiojo ją ištisus 9 mėn, kol galiausiai ji, neberadusi išeities, nušoko uo uolos toje vietoje, kur dabar stovi šventykla. Žvejas, kurio tinkluose įsipainiojo Diktynna taip pat pamilo ją, tačiau mergina neatsakė į jo jausmus, paliko Aeginą ir išvyko į Artemidės šventyklą. Artemidė apdovanojo Diktynną už išsaugota skaistybę, ir pavertė ja nemirtingąja.

Diktynna buvo garbinama visoje Kretos saloje, bet Vakaruose laiausiai, kur jos garbei buvo pastatyta daugybė šventyklų. Diktynnos šventykla buvo  didžiausia  ir prabangiausia. Žmonės tiesiog pėsčiomis eidavo į šventyklą, kad galėtų paaukoti Deivės garbei.

Pirmoji šventykla buvo pastаtyta dar 700-aisiais m. Pr. Kr. Deja, iš anų laikų šventyklos neišliko nieko. Romos valdymo laikais, imperatorius Hadrianus šventyklą atstatė ir atstatė didesnę nei buvo originalas. Deja, bėgant amžiams ne kas teliko, kadangi gamta (lietūs, vėjai ir audros), bei žmonės (rinkdami akmenis namų statyboms) beveik pilnai sunaikino Diktynnos šventyklą.

Romos laikų šventykla buvo apsupta kolonų, kadangi rasta daug romėniškų kolonų liekanų. Beto, buvo rasta ir vandens saugykla bei labai daug dievų statulų. Statulų liekanos saugomos Chanijos muziejuje.

Norint pasiekti šventyklą nuo paplūdimio – laukia ilgas ir varginantis kelias. Ypač per karščius. Tad kur kas patogiau į Diktynną šventyklą keliauti valtimi iš Kolimbari kaimelio.

Pusiasalio pabaigoje driekiasi nuostabus paplūdimys bei akmenuota plynaukštė, kurioje išiko altorius, pastatyas dar ąčę m. Kr. e., valdant Romos imperatoriui Hadrianui. Ten pat galima rasti akvaduko ir kitų pastatų liekanas. Pasibaigus rmėniškajai epochai, šventykla ištuštėjo, bei tapo apleista. Diktynnos šventyklos teritorija, kaip ir daugelis kitų vietų Kretoje, niekad anebuvo tyrinėta ar rimtai kasinėta archelogų. Tad belieka spėlioti, ką ji slepia, kokios paslpatys randasi giliai po žeme.

 

Source: Fred van Doorn


Chrisi sala – vienas iš 81-os Kretos negyvenamų salų, maždaug 8 mylių į pietus nuo Ierapetros. Jos ilgis 5 km, plotis 1 km. Aukščiausias taškas saloje – Kefala – 31 m virš jūros lygio.

chrissi1

Chrisi sala – tai tikras rojus žemėje su aukso spalvos smėlio paplūdimiais ir krištolo skaidrumo vandenimis. Chrysi skendi vešliame kedrų miške, kurio plotas 350 akrų. Įspūdingi daugiamečiai kedrai ir 49 rūšių fosilijų plotas driekiasi per salą. Be to, Chrisi gausu vulknaninės kilmės uolienų, tad nenustebkite pamatę įvairiaspalvius akmens luitus. Šiaurinėjė Chrisi salos dalyje driekiasi žymiusi paplūdimiai Mpelegrina, Chatzivolaka ir Kataprosopo. Ppalūdimiuose yra paplūdimiai yra gultai ir skėčiais (už papildomą mokestį), bet norintys laukinio poilsio gali įsitaisyti tiesiog ant balto smėlio. Pietrytinėje salos dalyje Vougiou Mati įsikūrusi nedidelė prieplauka mažiesiems laivams, atplukdantiems lankytojus. Ten pat įsikūręs ir tradicinis restoranas bei labai gražus paplūdimys Cove (tiesa, labiau akmenuotas). Jame taip pat yra gultai ir skėčiai už papildomą mokestį. Poilsiautojus į Chrisi salą plukdo laivai iš Ierapetros uosto (kaina apie 25 eur/žmog, keliaujant organizuota grupe per kelionių organizatorių apie 16 eur/žmog. Kelionė laivu trunka maždaug trunka mažiau nei valandą. Lankytojas pravartu žinoti, kad Gaidouronisi arba Chrisi salos draudžiama rinkti ir išsivežti kriaukles.

Saloje be paplūdimio teikiamų malonumų, aktyvesni poilsiautojai gali tiesiog pasivaikščioti po salą, patyrinėti jos paslaptis. Crisi sala negyvenama dabar, bet akivaizdu, kad ne visada taip buvo:

Vakarinėje ir rytinėje salos dalyje galima aptikti ankstyvosios Mino epochos liekanų.

Šiaurės vakarų pusėje yra bažnytėlė, pavadinta Šv Mikalojaus (Ag. Nicolaos), pastatyta maždaug 13 amžiuje. Į šiaurės rytus nuo bažnytėlės, galima rasti drusko s kasyklos liekanas ir seną namą – vienintelį saloje. Manoma, kad jis buvo pastatytas ant romėniškų antikiniu liekanų. Į šiaurės vakarų pusę nuo Ag. Nicolaos bažnyčios yra šulinių ir išlenktų kapų liekanos. Didžiausia vieta išlikusi nuo senovės Romos laikotarpio.

Vyraujantys augalai yra kedrai, kadagiai, mastikmedžiai. Pagal formą – nei krūmai, nei medžiai. Šių kedrų šaknys dvigubai didesnės už jų aukštį. Be ilgų šaknų, jie taip pat turi labai plonų šaknų ataugų, sudarančių tankų tinklą, laikantį medžius ant smėlio.

Chrisi garsi savo fantastišku kedro mišku, kuris yra unikalus Europoje. Jis – apie 350 ha dydžio ir turi apie 14 medžių viename hektare. Vidutinis medžių amžius yra 200-300 metų. Miškas apima ketvirtį salos ploto. Šie medžiai priskiriami retai Libano kedrų veislei. Jie auga iki 10 metrų aukščio ir jų kamieno skersmuo yra iki 1 metro.

Atsižvelgiant į labai mažą salos plota, Chrisi garsėja tuo, kad joje yra labai daug augalų rūšių, kurios sudaro vieną dvidešimtąją Kretos floros. Saloje yra daugiau nei 100 rūšių augalų bei žolelių, iš kurių net 13 įrašytų kaip endeminės Graikijoje, penkios iš jų yra endeminės į Kretoje ir viena rūšis yra endeminė Chrisi. Tai reiškia, kad šių rūšių neįmanoma rasti niekur kitur pasaulyje, tik Chrisi saloje.

Vandenyse aplink Chrisi labai daug faunos populiacijų, įvairių jūrinių rūšių ir jų skaičius nuolat auga, nes vanduo yra labai seklus. Dauguma gyvūnų rūšių saloje yra išsibarsčiusiospo visą teritorija, bet nė vienas iš jų nėra pavojinga žmonėms. Vėžliai Caretta-Caretta daug kartų pastebėti saloje, Crisi tai pat yra daugiau nei 120 įrašytų paukščių rūšių, dauguma jų migracijos metu sustoja saloje pailsėti, o vėliau tęsia savo kelionę.

Chrisi garsėja gražiais paplūdimiais, smaragdo spalvos vandenimis, sekliiomis įlankomis. Smėlėti paplūdimiai kupini kriauklių, bei įvairiaspalvių uolienų liekanų, sala turtinga flora ir fauna, todėl Chrisi sala buvo įtraukta į saugomų teritorijų sąrašą, t.y Europos saugomų teritorijų tinklą NATURA 2000. Kad konservuotų, išsaugotų unikalią ekosistemą.

Kadangi Chrisi (kaip ir Santorinis) susiformavo vulkano išsiveržimo metu, sala yra vulkaninės kilmės. Todėl čia gausu įvairiaspalvių uolienų, rasta net 49 tipų fosilijos (koralai, jūros kriauklės, jūros ežiai). Visos fosilijos buvo jūrinės kilmės. Jie sustingę vulkaninėse uolienuose bei akmenyse, maždaug prieš 350,000-70,000 metų, kai Chrisi vis dar po jūros vandeniu. Tik vėliau, išsiveržus vulknanui, ši nuostabi sala iškilo į paviršių.

Chrisi – tai tikrai unikalus gamtos kampelis, kurį verta aplankyti, atostogaujant Kretoje.

chrissi-2-180x130 chrissi11-180x130 chrissi-2_tonemapped1-180x130chrissi3-180x130

P.S Mes rekomenduotume ten vykti su grupe, kadangi visa eksukrsijos kaina 40 eur/žmog (24 eur/žmog plius 16 eur/žmog – laivas) yra mažesnė, nei vykstant savarankiškai.

Automobilio nuoma dienai – maždaug 40 eur, degalai iki Ierapetros ir atgal apie 20-25 eur (140 km), be to automobilis visai be reikalo visą dieną prastovės uosto parkinge. 25 eur – laivas. Tai iš viso gaunasi apie 90 eur. Keliaujant, sakykime dviese, išeina po 45 eur.


Gavdos yra vienas iš dešimties gražiausių  salų pasaulyje ir yra piečiausia Graikijos ir Europos sala su 152 gyventojų (pagal 2011 surašymą), nors iš tikrųjų saloje gyvena mažiau nei 50 žmonių  . Gavdos yra tik 29 kvadratinių kilometrų dydžio ir yra už 26 jūrmylių į pietus nuo Chora Sfakion.

Karaves – tai salos uostas, be jo dar yra penki kaimai: Castri, ten, kur yra žemės ūkio klinika bei mokykla, Sarakiniko, su labiausiai turistų lankoma vietų saloje, kur gausu nuomojamų kambarių ir smuklių, Agios YIANNIS, Ambelos ir Vatsjajana. Gavdos buvo apgyvendinta nuo 3-iojo tūkstantmečio pr. Kr., manoma, kad čia, į šios salos krantus sudužo apaštalo Paulius laivas. Didelį pakilimą sala išgyveno Bizantijos laikais. Vėliau buvo užimta saracėnų ir piratų,  o 1930-iais tarnavo kaip  komunistų savanoriškos tremties vieta.

Pasak Homero, Gavdos yra sala, kur “Calypso septynerius metus kalino Odisėją. Tai ne sutapimas, kad į salą plūsta turistai, o kai kurie jų vėl ir vėl sugįžta kiekvieną vasarą. Gavdos pavergia savo paprastumu ir grožiu. Turizmo paslaugos saloje gal ir ribotos, tačiau kiekvieną vasarą ją aplanko daugiau nei 3500 žmonių – tai gera viet astoovyklauti. Be to, Gavdos tapo nemokamo stovyklavimo sinonimu, nes nuomos galimybės labai ribotos, labai mažai studijų ir kambarių. Beto, saloje populiarus Nudizmas, jis čia leidžiamas, o tai pritraukia stovyklautojus ir gamtos mylėtojus iš viso pasaulio. Gavdos galite pasiekti  laivu nuo Chora Sfakion ar Paleochoros, bet yra rizika tapti atskirtiems nuo išorinio pasaulio, jei vėjo gūsiai bus stiprūs, o bangavimas sieks 4-5 Beaufort, valtys ir laiveliai nerizikuos eiti į jūra. Kartu su kaimynine Gavdopoulos sala, Gavdos tarnauja kaip migruojančių paukščių stotis ir nykstančių ruonių-vienuolių bei vėžlių prieglauda. Kas salai suteikia ypatingo žavesio – tai ramybė: saloje tylu, galima mėgautis ramybe, laukine gamta, maudytis nuostabiame mėlyname vandenyje, atpalaiduojantis kedrų paunksmėje, o vakare pasigrožėti nuostabiu saulėlydžiu. Bet kokiu atveju, Gavdos su savo kedrų giraitėmis, tyliais takais bei krištolo skaidrumu vandenimis, yra vienas iš geriausių rojaus kampelių Libijos jūros pakrantėje. Mėgstantiems savarankiškas keliones – Gavdos sala yra unikali patirtis bei išskirtinis poilsis


Jis yra vienas iš labiausiai žinomų Kretos paplūdimių, kurį kasmet aplanko tūkstančiai turistų.

PreveliVietovė aip pat žinoma kaip Preveli ežeras arba Finikas, įsikūręs Kourtaliotis kanijono pabaigoje, 40 km į pietus nuo Rethimno. Tai unikalus, smėlio paplūdimys pasipuošęs palmių giraite, kuri leidžia pajusti laukinės Kretos gamtos egzotiką. Kourtaliotis upės žiotys įteka į paplūdimį, sudarydama nedidelę lagūną. Upė įteka į krištolo tyrumo mėlyną Libijos jūrą. Keliautojas čia gali patirti visas vandens pramogas, iššsimaydyti upėje, ar jūroje, gali pasivaikščioti po palmių giraitę, pailsėti ant juosvo smėlio. Šis rojus žemėje pasiekimas trimis būdais:

Pirma ir tinkantis aktyviems turistams – paliektisavo automobilį stovėjimo aikštelėje prie Preveli vienuolyno ir tada pėsčiomis leistis žemyn akmenuotu taku, kol po dvidešimt minučių pasieksite paplūdimį . Arba, galite išvengti akmenuoto kelio ir automobiliu važiuoti neasfaltuotu keliu, kuris veda į netoliese esantį Drimiskiano Ammoudi, nuo ten kelias iki pliažo apie 5 minutes. Paskutinis būdas, keliauti iki Agia Galini ir ten išsinuomoti valti, kuria ir pasieksite ne tik Preveli bet ir Plakias.

P.S Tiems, kas keliaujate nuomotais automobiliais ( o dauguma jūsų taip ir keliaujate), primenu, kad kad ir kokį automobilio draudimą turėtumėte, jis nedengia mašinnos gedimų, patirtų keliaujant neasfaltuotu keliu.

 


Kreta. Balos – tai nuostabi gamta ir paplūdimiai, ten susilieja trys jūros ir dažnam turistui tikrai svarbu aplankyti Balos. Tačiau dažnam kyla klausimas, kaip geriau tai padaryti? Tad dažnai  dažnai skambantis klausimas kaip geriau vykti į Balos organizuotai su ekskursija ar automobiliu?

Gramvousa programa

Daugelyje lietuviškų forumų verda diskusijs, kaip nuvykti į Balos. Teko skaityti labai daug neatsakingų raginimų nepaisyti saugumo ir sveiko proto, ir vykti ten automobiliu. Kretje iš tiesų labai daug lankytinų vietų galima pasiekti savarankiškai automobiliu, bet Balos nėra viena iš jų. Kodėl? Skaitykite iki galo:

Taigi ekskursija ar automobilis?

Mes balsuojame už eksursija ir tuoj paaiškinsiu kodėl.

Visų prima, automobiliu važiuoti dažniausiai ne taip pigu, kadangi benzino litro kaina maždaug 1,75 eur. Jei ilsitės Rethimne, iki Kissamos bus apie 90/95 km, jei iki Balos bus apie 110 km, o jei kur nors Hersonissos – tai visi 200 km.

Tad paskaičiuojam, broliai kurmiai: sakykime, para automobilio nuomos vidutiniškai apie 40 eur (sezono metu retai rasite pigiau, jei viskas legaliai ir su draudimu (pigiausio draudimo kaina parai prasideda nuo 15 eur)), benzinas pigiausiai mašinai (sakykim atos 1.1) apie 45-50 eur (200 km  į vieną pusę apie 20/25 eur), tai viso mašinukas kainuoja apie 85 – 100 eur, priklausomai nuo automobilio tipo ir nuomos kainos. Ne taip jau pigu, ar ne (ekskursijos kaina 51 eur/žmog)? Aišku, galima pasiimti bendrakeleivių ir važiuoti penkiese, pasdalinant išlaidas, bet tai reiškia mažiausiai 4 val į vieną pusę kaip silkės skardinėje.

Dar viena priežastis, kodėl niekada nepatariu važiuoti į Balos mašina – labai krikščioniška: mylėk artimą savo. Juk tas, kas vairuoja (net jei ir pakaitomis du žmonės), patiria stresą, nieko daug nemato, tik kelią. Nepratusiems važinėti Kretos keliais – net ir greitkelis tampa iššūkiu, ką jau kalbėti apie nacionalinius kretiečių vairavimo ypatumus. Aš savo artimajam tokio džiaugsmo atostogų metu nepalinkėčiau, nebent jis ekstremalių sporto šakų mėgėjas.  O juk atostogos!

Antra, privažiuoti prie Balos įlankos sudėtinga: apie 40 min akmenuoto žvyrkelio, jau net nekalbant apie tai, kad poto jūsų laukia apie 30 min pėsčiomis nuo kalno. Na nuo kalnelio gal dar ir nieko būtų, bet kai matai įraudusius grįžtančųjų veidus – entuziazmas dingsta, nes supranti, kad tavęs tas pats laukia.

Beto, draudimo kompanijos nedraudžia pažeidimų, padarytų neasfaltuotame kelyje, t.y offroad. Šis punktas būna daugelio automobilių nuomos punktų sutartyse, bet ar daug kas iš jūsų skaitote tas sutartis?

Kelias atrodo maždaug taip, kaip nuotraukoje, tad subaladoti automobilio dugną labai paprasta. O daugelis automobilių nuomos punktų būtent dugno, padangų, stogo ir veidrodėlių ir neapdraudžia, tad nuostoliai galimi realūs. Teko ne kartą susidurti su tautiečiais, kurie turėjo daug nemalonumų ginčuose su automobiliu nuomos kompanija dėl sugadintos mašinos, ir negaliojančio draudimo. Patikėkit, ne pirmus metus dirbu.

Kelias BALOS

road-balos-kissamos

 Road-to-Balos-beach.jpg

Forumuose sako, Lietuvoje kaimuose dar ne tokiais keliais važiuojame. Tiesa, bet Lietuvoje mes tuos kelius gerai pažįstame, esame prie jų pripratę, visi žinome, ko tikėtis, jau nekalbant apie kolegas vairuotojus. Lietuvoje mes namie. Kelyje į Balos jūs sutiksite daugybę tokių pat stresuojančių, išsigandusių ir galbūt, nelabai įgudusių turistų, varuojančių tokius pat nuomotus automobilius. Manau, skirtumas tarp lietuviško kaimo kelio ir mano nuotruakų akivaizdus.

Aišku, galima važiuoti iki Kissamos, poto pirkti bilietus į laivą. Bet tai nepraktiška: laivai visų priima organizuots grupes ir dažniausiai vietu savarankiškai keliaujantiems neturi, arba turi ribotai (kaina apie 25 eur – keliaujant savarankiškai, ir tik 16 eur – su grupe).

Na ir paskutinė priežastis, kodėl rinkčiausi ekskursiją, tai Gramvousa. Nuostabi sala su tvirtove, iš kurios atsiveria pasakiški vaizdai į tris jūras (taip, taip, sakoma, kad būtent iš ten ir matosi “trijų jūrų susiliejimas”), vaizdai į Balos lagūną taip pat. O į salą patekti galima tik laivu, tad važiuodami automobiliu, nusitrenkę tuos 400 km, nepamatote dalies laukinės gamtos bei istorijos grožio.

Kodėl ekskursija?

Ekskursijos metu nereikės nervintis : užuot įsitempę vairuotumėte, galite ramiai snausti autobuse (juk rytas ankstyvas), nereikes nervuotis dėl akmenuoto kelio, parkavimo, nereiks ropoti į statų kalna. Jus paims nuo viešbučio, nuveš iki laivo Kisamos uoste, ir nuplukdys visų pirma į Gramvousos salą, poto į Balos.

Tie kas forumuose primygtinai rekomenduoja važiuoti savarankiškai, kaip argumentą dažnai naudoja, kad būtent iš stovejimo aikšteles Balose gaunasi nuostabios panoraminės nuotraukos.

20-grambousa-balos-620x245

O kas jums atplaukus laivu į lagūną trukdo palipti link apžvaginės aikštelės ir pasidaryti tas nuotraukas? Net nereikia ropštis iki pačio viršaus, iki tos nelemtos stovėjimo aikštelės, užtenka pakilti kelis šimtus metrų iki pirmos apžvalginės platformos.

Tad spręskite patys, kokių atostogų norite – su rizika ar be, bet mes už grupinę kelionę – mažiau rizikos ir vargo, vien tik malonumais ir poilsis…Rinktis, aišku, jums…

 apie eksursijas Kretoje cia

www.keliones1.lt