Kelionių vadovas Kretoje

Category Archives: Suzinok

Arba kodėl kunigai Kretoje šoka?

Šiandiena kažkaip visai netyčia pro akis praslydo video Facebooke, kur Kretos dievo tarnas šoka su kitais scenoje. Linksmas ir smagus vaizdelis. Bet daugeliui keliantis daug klasuimų: Kaip dievo tarnas gali šokti su tauta? Negi jis ir vyną geria? Ir šiaip, ar neturėtų Dievo tarnas kiek kukliau elgtis?

Pirmaisiais gyvenimo Kretoje metais ir mane kankindavo daug klausmų šia tema. Būdavo keista matyti kunigus baruose, tavernose, parduotuvese, keista matyti dievo tarnsu pasiimančius vaikus iš mokyklų ar darželių, o dar keisčiau būdavo matyti kunigus šventėse – šokančius, dainuojančius, gurkšnnojančius vyną, bedraujančius su žmonėmis. Atsakymas, pasirodo, glūdėjo visai šalia. Tai ne keista, Kretoje – tai įprasta. Pasirodo, čia Dievo tarnas nėra niekuo iškirtinis, jis tarnauja Dievui ir padeda žmogui. Bet jis toks pats žmogus, gyvenantis įprastą gyvenimą: dirbantis dvasiniko darbą, turintis šeimą, rūpesčių, vaikų, kaimynų ir draugų.

Pasikalbėjus su kunigais, paaškėjo, kad jie savo darbą mato ne kaip iškirtinę tarnystę Dievui, o kaip pagalbą žmogui. Pasiklydusiam žmogui, pasimetusiam žmogui, žmogui, kuriam reikia dvasinės paramos. Jie save mato kaip dvasinius vadovus, padedančius paprastam žmogui atrasti Dievą. Jie nesijaučia išksirtiniai ir vieninteliai galintys tarnauti Dievui, jie jaučiasi įpareigoti priartinti Dievą prie kiekvieno mūsų. Todėl jie gyvena kaip eiliniai kretičiai, kaip paprasti žmonės, su vienu skirtumu – jų darbas tarnauti Dievui ir skleisti Dievo žodį, padėti žmogui rasti Dievą ir dvasinę ramybę. Gyvendami paprasto žmogaus gyvenimą, jie savo pavyzdžiu rodo, kad tokie pat žmonės su teise klysti, daryti nuodėmė ir melsti atleidimo. Jie turi šeimas, vaikus, ir atviru šeimos gyvenimu rodo pavyzdį bendruomenei, kokios vertybės šeimoje yra svarbaiusios, kaip elgtis su žmona ir vaikais, kaip rūpintis šeima. Jie gali duoti patarimų šeimyninio gyveimo krizę išgyvenančiam žmogui, nes jie iš savo patirties –ino, kokie sunkumai gali kilti šeimoje, santykiuose, vaikų auklėjime. Todėl žmonės jais pasitiki, pasitiki jų patarimais, ima iš jų pavyzdį.

Bet kur ir bet kada gali pakalbinti kuniga, ir jis visada isklausys ir patars. Tokiu būdu, religija Kretos gyvenime nėra kažkas tolimo, nesuprantamo, ir neprieinamo. Tikėjimas – labai svarbi kretiečių gyvenimo dalis. Tiki jie nuoširdžiai, aistringai ir atvirai. Gal todėl bedražmogiškosios vertybės Kretoje yra kasdienybė, jų laikomasi nesusimąstant. Vertybės, moralė, šeima – tai gyvenimas, o ne kažkas nesuprantamo. Tad religija, tikėjimas ir žmogaus Kretoje beveik susitapatina, tampa visuma. O Dievo tarnai tampa tiesiog žmonėmis, kaimynais, draugais ir to gyvenimo dalimi.

Čia ir atsakymas į daugelio turistų klausimų, kodėl Kretoje tiek daug koplytėlių, bažnyčių ir vienuolynų. Bet apie tai mūsų kitame straipsneyje.

Jei norite pažinti Kretą, sekite mus FB, skaitykite mūsų tinklarasštį. Ir pajuskite Kreta su mumis!!!

 

Advertisements

Šiandien Facebook’e leidau sau papokštauti ir įkelti nuotrauką su klausimu, kas tai. Tauta ilgai ir nuobodžiai spėliojo, nors beveik esu tikra, kad bent jau daug keliaujantys tikrai nors kartą buvo susidūrę su šituo augalu ir jo produktais.  Taigi, kas tai? Ogi

Saldžioji ceratonija, saldžiavaisis pupmedis arba Šv. Jono medis (lot. Ceratonia siliqua, angl. Carob tree, vok. Johannisbrotbaum) – pupinių (Fabaceae) šeimos ceratonijų (Ceratonia) genties dvinamių augalų rūšis. Kretoje šį augalą ir iš jo gaminamą sirupą vadina HAROUPI

Saldžiavaisis pupmedis – tai visus metus žaliuojantis medis, kilęs iš Mažosios Azijos. Jis užauga iki 20 m aukščio, turi tankią lapiją, sužydi nuostabiais smulkiais, rausvais žiedeliais, susitelkusiais į žiedynus. Subrandina vaisius – stambias, raudonai rudas, saldžios ir labai vertingas ankštis (~25 cm ilgio), kuriose būna 8-12 sėklų. Naudojamos ir ankštys, ir sėklos. Sėklos mirkomos vandenyje, kol suminkštėja, tada nulupama luobelė ir pašalinamas gemalas. Sėklaskiltės, kuriose gausu baltymų, sumalamos ir gaunama kerobo tyrė. Ankščių audinys mėsingas, minkštas ir saldus. Jį išdžiovinus ir sumalus gaunami kerobo milteliai.

Kerobas turi nepaprastai daug baltymų, kalcio, geležies, magnio, seleno, fosforo, skaidulinių medžiagų, vitaminų A, B1, B2, B3, D ir E, yra be glitimo, gausu natūralaus cukraus (sacharozės) ir taninų.

Naudingos savybes:

  1. Atstato normalų žarnyno funkciją.

  2. Gerina medžiagų apykaitos procesus organizme.

  3. Ji apsaugo nuo simptomų hipertenzija išvaizdą.

  4. Pagerina bendrą organizmo tonusą.

  5. Ji padeda iš bronchų ligų ir plaučių gydymui.

  6. Ji skatina greitai atsigauti nuo virusinių infekcijų.

  7. Ji praturtina organizmą kalciu (Kerob jį 3 kartus daugiau nei pieno produktų) ir vitamino E.

  8. Tai stiprina širdį ir kraujagysles.

  9. Tai sočiųjų organizmą geležimi ir gydyti anemiją.

  10. Jis padeda išgydyti žaizdas, ypač tiems, rastas burnos ertmę.

  11. Jis mažina cholesterolio kiekį.

  12. Ji padeda atsikratyti kūno sunkiųjų metalų ir radioaktyviųjų elementų.

  13. Rekomenduojama naudoti Kerob žinoti apie alergijos ir kvėpavimo sunkumų gydymo dėl alerginių reakcijų fone.

  14. Ji pagreitina medžiagų apykaitą ir mažina apetitą, yra naudinga dėl svorio.

  15. Jis gerina organizmo imuninę apsaugą.

  16. Jis turi šiek tiek diuretiko poveikį.

 


rent_a_carc

Apie automobilų nuomą Kretoje

Kreta – tai sala, galinti pasiūlyti įdomybių įvairių pomėgių žmonėms, ir tiems, kas myli istoriją, ir tiems kas dievina gamtos grožį, ir tiems, kas renkasi aktyvų poilsį, tokį kaip trekingas ar hikingas. Tad nenuostabu, kad dažnas jūsų Kretoje renkatės pažinti savarankiškai automobiliu.

Tad keletas svarbių momentų apie automobilų nuoma Kretoje. Visų pirma, reikia pamineti, kad saloje gausu automobilių nuomos kompanijų: ir gerai žinomų tarptautinių, tokių kaip AVIS, BUDGET, ar HERTZ, ir vietinių, nedidelių, žinomų tik Kretoje.

Didžiosios kompanijos turi didesnį ir platesnį automobilių pasirinkimą, bet dažniausiai yra brangesnės ir naudoja frančizę.

Mažosios dažniausiai dirba be frančizės, tik su vietiniais draudimais, ir turi kur kas mažesnį auto parką. Mažosios kompnijos garsėja kainų lankstumu, bet tikrai nereikia tikėtis, kad kas nors jums išnuomos automobilį už mažesnę kainą nei jo draudimas (vidutiniškai apie 7-10 eur/parai, priklausomai nuo automobilio tipo (kuo brangesnis atmobilis, tuo brangesnis draudimas)), ir pristatymo (t.y darbuotojo) apmokejimo išlaidos. Dažnai skaitau įvairiuose forumuose, kaip pigiai pavyko išsinuomoti automobilį (geriausias topas – 108 eur/7d), bet retas kuris pasigiria, kokių „nuotykių“ poto apturėjo, ar kokių „netikėtumų“ sulaukė, nes akivaizdu, kad tokia suma nepadengia net standartinio automobilio draudimo išlaidų. Tad, renkantis automobilį, nepatartume žiūrėti tik į kainą, bet ir į nuomos sąlygas (ar viską sutartyje supratote, ar tikrai autombilis draustas ir pan).

Standartinę automobilių Kretoje nuomos sutarti galite rasti čia

Reiktų susimąstyti, kodėl automobilis toks pigus? Iš ko kompanija uždirba pinigus, juk autonuoma – ne labdaros organizacija.

Užstatai. Labai dažnai nedidelės, bet rimtos automoblių nuomos kompanijos ima nedidelius užstatus, kurie įeina į bendra automobilio nuomos kainą. Pvz, automobilio nuoma 7 d kainuoja 175 eur, o 20 eur kompanija prašo sumokėti avansu, o likusią sumą (mūsų pavyzdžio atveju – 155 eur) sumkėti jau atsiimant autmobilį vietoje.

Kodėl? Visų pirma, kad apsidraustų nuo nesąžiningų turistų. Ne paslaptis, kad musų turistai įpratę rezervuotis automobilius penkiose vietose, o poto rinktis, kas pasiūlys žemesnę kainą. Gal ir nieko blogo būtų, jei gerbiami turistai „nepamirštų“ atšaukti rezervacijų kitose keturiose kompanijose. Dėl tokio požiūrio, dažnai susidaro situacija, kad pristačius automobilį, pvz į oro uostą, užsakovas jo atsisako. Tokiu būdu sukeldamas kompanijai tam tikrų nepatogumų , o kartais ir nuostolių. Tad esant panašiai situacijai, mažosios automobilių nuomos iš avanso pasidengia degalų bei pristatymo išlaidas.

Tad nuomojantis automobilį Kretoje, nereikėtų stebėtis, jei kompanija prašo avanso arba taip vadinamo užstato.

Ir tai jūsų pasirinkimas, ar rinktis didesnes autonuomos kompanijas su frančize, ar mažesnę su avansu, ar rizikuoti ir rinktis pigiausią variantą, kuris galų gale (nutikus nenumatytoms situacijoms kelyje ar pakliuvus i avariją) gali būti ne toks jau ir pigus, jei paaškės, kad automobilis buvo nedraustas, arba draustas minimalia suma.

Kadangi vis daugiau jūsų keliaujate savarnkiškai, tikimės, kad mūsų patarimai ir pamąstymai jums padės taupiai, bet atsakingai susiplanuoti savo atostogas išanksto. O atvykus į į dieviškąja Kretą, tiesiog beliks mėgautis jūra, saule, kelionėmis bei įpūdžiais 🙂

Daugiau patarimų apie automobilius rasite čia

Ką verta žinoti apie automobilių nuomą rasite čia

 


festo diskas 2

Šis XX amžiaus pradžioje aptiktas artefaktas iki šiol yra viena iš didžiausių praeities pasiapčių. Nėra žinoma, kas pagamino šį diską, kokiu tikslu ir kas jame pavaizduota. Diskas saugomas Kretos sostinės Herakliono archeologijos muziejuje ir yra pats populiariausias visos kolekcijos eksponatas – daugelis turistų specialiai atvyksta, norėdami apžiūrėti diską.

Slaptavietė rūmuose

XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje archeologai ėmė nuodugniai tirti Kretos salą. Viena po kitos buvo organizuojamos ekspedicijos, per keletą metų buvo atlikta nemažai nepaprastų archeologinių atradimų. Pavyzdžiui, 1900-siais metais anglas Artūras Evansas aptiko Knoso rūmus – nepaprastą statinį, pavadintą aštuntuoju pasaulio stebuklu. Šiame statinyje buvo įrengta kanalizacija, vandentiekis ir apšildymas. Beje, tuo metu Kretos gyventojų namuose kanalizacijos dar nebuvo, todėl archeologas galėjo subtiliai pajuokauti: „Aš esu vienintelis žmogus saloje, turintis tikrą tualetą“.

Tai nebuvo vienintelis Kretos stebuklas. Tuo pačiu metu, kaip ir Evansas, saloje dirbo italų archeologai, kuriems vadovavo Frederikas Halbera, kuriems pavyko aptikti paslaptingą Festo miestą. Senovėje jį sugriovė kaimyninėje Santorinio saloje išsiveržęs ugnikalnis.
Pagal padavimus, Festą įkūrė karalius Minas, Ariadnės tėvas. Miestas taip pavadintas buvo Heraklio sūnaus Festo garbei. Mieste buvo įrengti prašmatnūs rūmai, o nuostabaus statinio griuvėsiuose mokslininkai aptiko nemažai įdomių dalykų. Kasinėjimai sugriuvusiame mieste vykdomi ir šiandien, nes ši vietovė saugo daugybę praeities daiktų ir pėdsakų.

Pats žymiausias radinys Feste buvo aptiktas 1908 m. liepos 3 d. Frederiko Halberos ekspedicijos dalyvis Luidžis Pernje (Luigi Pernier) viename rūmų statinyje aptiko slėptuvę, įrengtą po grindimis ir užmaskuotą storu tinko sluoksniu.

Slėptuvės viduje gulėjo paslaptingas daiktas – terakotinis 16 cm skersmens ir 2 cm aukščio diskas, iš abiejų pusių įspaustais nesuprantamais ženklais. Visi ekspedicijos dalyviai buvo tiesiog sukrėsti radinio ir iš karto ėmė diskutuoti, kas yra šis diskas ir kas jame pavaizduota. Mokslininkų ginčai apie Festo diską ir tai, kas jame pavaizduota, tęsiasi ir mūsų dienomis.

Abejose disko pusėse yra spiralės, kurias skersinės linijos skaido į laukelius. Kiekviename tokiame laukelyje yra nuo 2 iki 7 hieroglifų – iš viso diske pavaizduoti 259 paslaptingi ženklai. Kai kurie hieroglifai pavaizduoti tik vieną kartą, kiti – pasikartoja ne vieną kartą. Dažniausiai aptinkama figūrėlė, į kurią mokslininkai pavadino „galva su plunksnomis“, nors tai labiau panašu į irokėzų genties indėną. Mokslininkai klasifikavo ir aprašė kiekvieną diske pavaizduotą ženklą.

Pats seniausias įspaudas

Su Festo disku susiję daugybė paslapčių. Pasirodė, kad diske pavaizduoti hieroglifai yra ne nupiešti ranka, o įspausti štampo pagalba. Paslaptimi lieka šių štampų gamybos technologija. Tik aišku, kad jie turėjo būti pagaminti iš tvirto nežinomo metalo, kuriame kruopščiai ir su smulkiomis detalėmis buvo pavaizduoti ženklai.

Ši sudėtinga technologija leidžia teigti, kad Festo diskas yra pats seniausias žinomas spausdintas tekstas. Beje, diskas gali būti kur kas senesnis, nei dabar manoma. Nustatyti jo pagaminimo metus buvo neįmanoma. Jis gulėjo slaptavietėje šalia lentelių nuolaužų. Šios lentelės buvo pagamintos maždaug 1700 m. prieš mūsų erą – tai nebuvo sunku nustatyti pagal kai kuriuos charakteringus požymius. Remiantis šiuo faktu ir buvo padaryta išvada, kad diskas taip pat pagamintas tuo metu. Nors iš tiesų jis galėjo būti pagamintas kur kas seniau.

O pati didžiausia Festo disko mįslė yra tai, kad iki šiol niekas negali pasakyti, kas jame atvaizduota. Daugelis mokslininkų bandė atskleisti šią paslaptį. Yra parašytas ne vienas mokslinis darbas, apginta disertacija, iškelta daugybė hipotezių, tačiau kol kas nė viena jų nėra oficialiai pripažinta.

Sunkumų iš pradžių sukėlė tai, kad panašių ženklų analogų nebuvo aptikta nė vienoje kitoje kultūroje, tai tyrinėtojus iš karto įstūmė į aklavietę. Buvo teigiama, kad užrašas atliktas proindoeuropiečių kalba, o pats tekstas – himnas Dzeusui ir Minotaurui. Buvo skelbiamos versijos, kad tai yra ritualinis užrašas, žvalgų pranešimas, karinis himnas, eilėraštis, meilės laiškas ir t.t. Kai kas netgi teigė, kad diske pavaizduoti žvaigždynai, o pats diskas – tarsi žvaigždynų atlasas jūrų keliautojams.

Vadovėlis iš Atlantidos

Nuošalyje nuo Festo disko tyrimo neliko ir paranormalių reiškinių tyrėjai. Lenkų mokslininkas Matėjus Kučinskis mano, kad Festo diskas įrodo Atlantidos egzistavimą. Jis tvirtina, kad diske atvaizduoti ženklai yra ne tekstas, o savotiški simboliai, aprašantys gyvybės Žemėje atsiradimo etapus. Galima teigti, kad diskas yra trumpas biologijos „vadovėlis“. Kučinskis mano, kad diskas galėjo atsirasti tik aukšto išsivystymo lygio civilizacijoje, kuri vėliau išnyko nuo Žemės paviršiaus, ir jis vėliau atsidūrė Kretoje kartu su išlikusiais šios civilizacijos atstovais. Beje, nemažai tyrinėtojų teigia, kad Atlantidą pražudė būtent tas pats Santorinio saloje išsiveržęs ugnikalnis, kuris pražudė Festo miestą ir rūmus.

festo diskas

Sunku pasakyti, kokia šio disko paskirtis. Kai kurie paleokontakto teorijos šalininkai teigia, kad kai kurios mokslininkų mintys yra neteisingos, o patys ženklai turi kur kas sudėtingesnę prasmę. Jeigu tikėti, kad labai senais laikais mūsų planetoje egzistavo išsivysčiusios civilizacijos ar mus lankė svečiai iš kitų planetų, tai paslaptingi disko ženklai gali būti interpretūojami visiškai kitaip. Pavyzdžiui, ženklas, kurį mokslininkai laiko namu, labai panašus į vimaną – senuosiuose indų epuose aprašytą skraidantį aparatą.

Ženklas, kurį mokslininkai vadina papirusu, panašus į senovinį kaducėjų – magišką lazdą, kurias turėjo senovės graikų (ir ne tik) dievai. Kaducėjus pasižymėjo mistinėmis savybėmis – galėjo žudyti ir griauti bei buvo aukštos technologijos ginklu.

Sunku pasakyti, ką reiškia Festo diske pavaizduotas paslaptingas lygiakraštis trikampis su taškais, tačiau tai tikrai nėra rėtis, kaip teigia mokslininkai. Ženklai, pavadinti ąsočiu ir šukomis, visiškai nepanašūs į šiuos daiktus.

Peržvelgiant bandymus iššifrnoti Festo diske esančius simbolius atrodo, kad jie buvo atlikti labai tiesmukiškai ir visiškai neatspindi pačių paveiksliukų esmės. Tai reiškia, kad diske gali būti pavaizduota bet kas, bet ne vikšras, kirvukas ar krepšys, kaip manoma mokslo pasaulyje. Mokslininkai šiuos ženklus interpretavo kažkokiame vaikiškame lygyje, kai tuo metu pavaizduoti daiktai yra per sudėtingi mūsų supratimui, nes mes dar nesame pasiekę tokio mokslo ir technikos išsivystymo lygio.

Mes neturime atitinkamų sampratų ir apibūdinimų šiems ženklams, jiems atitinkantys daiktai atsiras vėliau (arba niekada neatsiras).

XIX amžiuje Kolumbijoje aptiktas paslaptingas figūrėles mokslininkai laikė paukščiais, tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad jos kur kas panašesnės į lėktuvus. Taip pat ir vimanai neseniai dar buvo laikomi tik mitu, o štai dabar lėktuvai ir kosminiai laivai iš tiesų egzistuoja. Gali būti taip, kad praėjus dešimtims ar šimtams metų mūsų palikuonys visai kitomis akimis pažvelgs į Festo diską ir jame pamatys daiktus, kurie juos supa kasdieniniame gyvenime.

Šaltinis: Mįslės ir Faktai


„Ryanair“ keičia registracijos į skrydį tvarką

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ griežtina taisykles keleiviams, bilietus įsigyjantiems be papildomo rezervuotos vietos mokesčio. „Ryanair“ keičia registracijos į skrydį tvarką  Nuo lapkričio vien tik bazinę kainą už bilietus mokantiems keleiviams internetu užsiregistruoti į skrydį bus skirtas trumpesnis laikotarpis. Jei anksčiau nemokamos internetinės registracijos paslauga būdavo galima pasinaudoti likus savaitei iki skrydžio, tai dabar ši paslauga taps prieinama tik likus keturioms dienoms. Toks sprendimas neabejotinai bus nepatogus keleiviams, kuriems tinka atsitiktine tvarka parinkta vieta lėktuve, jiems tenkanti nemokant papildomo mokesčio. Šiuo metu vykstantieji savaitės atostogų gali užsiregistruoti į skrydžius ir atsispausdinti įlaipinimo korteles iš karto į abi puses arba parsisiųsti jas per „Ryanair“ programėlę išvykimo dieną. Nuo kito mėnesio, deja, keliautojams teks atostogų metu ieškoti kompiuterio tam, kad galėtų atlikti internetinę registraciją ir atsispausdinti įlaipinimo korteles, arba ieškoti belaidžio interneto ryšio tam, kad galėtų pasinaudoti „Ryanair“ programėle (derėtų nepamiršti, kad kai kuriuose Graikijos ir Maroko oro uostuose registracija į skrydžius per išmaniuosius nėra galima). Kita alternatyva, už kurią teks sumokėti papildomus 6,64 eurų už asmenį, – konkrečiam keleiviui lėktuve rezervuojama konkreti vieta. Užsisakiusiesiems šią paslaugą internetinė registracija bus galima mėnesį iki skrydžio. „Nuo lapkričio 1 d. nemokama internetinė registracija į skrydį bus prieinama likus 4 dienoms iki skrydžio, o uždaroma – likus 2 valandoms iki lėktuvo pakilimo. Kitaip tariant, nepageidaujantys vietos lėktuve rezervuoti keleiviai gali registruotis į skrydį internetu arba per mobiliąją programėlę likus 4 dienoms iki skrydžio, bet ne vėliau nei likus dviem valandoms iki lėktuvo pakilimo; tokiu atveju jiems bus skirta atsitiktine tvarka parinkta vieta.“ – teigiama „Ryanair“ klientams skirtame pranešime.


Kas tie Kretiečiai? Šis klausimas neduoda ramybės daugeliui tyrinėtojų bei mokslininkų. Aisku viena, greičiausiai, Kretos gyentojai nėra ir niekada nebuvo elinais. Tai kas gi jie?

Šiame straipsnyje dėstoma keletas įdomių teorijų.

20% iš Kretos vyrų DNR rodo, kad jie kilę iš Peloponeso,  ir preštarauja nuomonei, kad jų kilmei turėjo įtakos turkai, kadangi tik 1,5% rodo ryšį su mongolų kilme. Tuo pačiu metu, nors, DNR tyrimai įrodo venecijiečių įtaką Kretai

Tai yra viena iš įdomių hipotezių, įtrauktų į knygą “Genetinė Graikijos istorija” , kurioje genetikos profesorius Konstantinos Triadafyllidis dėsto savo daygelio metų tyrinėjimų rezultatus. kuris praleido daug metų šiame tyrime.

Jis glaudžiai bendradarbiauja su profesoriumi medicinos ir genomo mokslų daktaru Georgios Stamatogiannoopulos iš Vašingtono,  universiteto, kur buvo analizuojami skeleto, rasto Agios CHARALAMPOS, Lassithi plokščiakalnio urve, DNR pavyzdžiai. Taip pat buvo palyginta 135 skirtingų šiuolaikinių ir senųjų Kretos gyventojų DNR pavyzdžiai.
Taigi, remiantis gautais tyrimo, kurį atliko M. Stamatogiannopoulos ir M. Triantafyllidis, rezultatais,  rezultatais, galime lengvai padaryti išvadą, kad genetininės neolito kretiečių ištakos  driekiasi  į Artimuosius Rytus, o ne į Egiptą. Kretos vyrų DNR rodo ryšį su Peloponesu ( 20% ), ir gali būti gana susijęs su Mykėnais, kurie atėjo į Kretos salą 1100 m.pr.Kr.
Pasak tyrimų, Chanija regiono žmonės iš Sfakia rodo labai savitą DNR konstituciją, jų genetika rodo akivaizdų ryšį su senovės Dorėnais.
Taip pat įdomu pažymėti tai, kad talasemijos Kretoje prieš 3400 metų nebuvo vsiškai.
J. Triantafyllidis aplankė Kretą 2000 metais ir, bendradarbiaujant su gydytojais, jis sugebėjo surinkt 50 atsitiktinių tipinių mėginių, daugiausia iš kaimų, kurie vėliau ir buvo analizuojami.
Gauti rezultatai buvo palyginti su mėginiais iš Egipto,  jokio genetinio ryšio nebuvo pastebėta.
Pasak profesoriaus, žmonės, kurie gyveno Kretoje neolito epochoje, maždaug 8300 m. pr. Kr. atvyko iš Artimųjų Rytų ir buvo taip vadiinamų minojiečių protėviais. Taigi, profesorius teigia, kad Mino civilizacija buvo grynai Europietiška ir neturėjo ryšių su Afrika.
J. Triantafyllidis taip pat paaiškina, kad Artimaisiais  Rytais jis vadina Sirijos ir Irano regioną..
J. Triantafyllidis mano, kad svarbiausia J. Stamatogiannopoulos  mokslinių tyrimų išvada yra ta, kad 35 skeletų iš Aghios CHARALAMPOS urvo  Lassithi prefektūroje bei kitų skeletų iš kitų regionų DNR analizė rodo panašumus su Eurazijos populiacijomis,  nustatant tęstinumą tarp dabartiniai gyventojai Kretą ir jos gyventojų Bbronzos amžiuje.
Verta pažymėti, kad J. Triantafyllidis savo knygoje teigia , kad graikai nebuvo jokiu būdu genetiškai įtakoti kitų tautų; priešingai, jie skleidė savo  DNR likusioje Europoje.
Iš tiesų, Graikijos genetinė medžiaga panaši į genetinę medžiagą Italijoje, mažiau panašumų randama Prancūzijos ir Ispanijoje, ir nėra absoliučiai jokio panašumo su Turkijos genetine medžiaga. Tai paneigia nuomonę, kad turkai turėjo genetinę įtaką graikams.
Įspūdingas tai, kad šiuolaikinė graikų DNR rodo tęstinumą su senovės graikų DNR nuo neolito laikų, ir nepatyrė jokio jokio maišymosi per ištisus amžius.

 Mano kuklios pastabos:

Visa tai tik mokslinės terijos ir bandymai įminti minojiečių paslaptis. Ką besakytų mokslininkai, mes apie Mino laikų Kretą praktiškai žinome labai nedaug. Kas man kelia abejnių šioje aukščiau išdėstytoje teorijje, tai faktas, kad straipsnyje tapatinami graikai ir kretiečiai. Pasak kitų mokslininkų, tokių kaip Rinato Marinelli, kretiečiai nebuvo graikais, jie asimiliavosi su elinais jau po Mino karalystes žlugimo. Tad belieka spėlioti ir bandyti šminti Kretos paslaptis

#Kreta #kelioneskretoje #


Hersonissos…arba kur paragauti geri tikro Kretos maisto, nekeliaujant toli nuo savo viešbučio…

foodč Continue reading