Kelionių vadovas Kretoje

Neveltui sakoma, kad gyvenimas eina ratu, sukasi it spiralė. Ir kas žmogui lemta – to neišvengsi. Nuo mažens domėjausi svetimais kraštais, kultūromis, kelionėmis, istorija, antika, archeologija. svetimomis kalbomis. Vasaras leisdavau dirbdama su archeologais. Mokyklos laikais lankiau kraštotyros būrelį, turizmą, daug keliavau po Lietuvą ir kitus „plačiosios tėvynės“ kraštus.

Bet visada svajojau studijuoti kalbas, tad baigus mokyklą – klausimų nekilo – kalbų studijos ir darbas vertėja. Mėgau savo darbą ir specialybę, net neįsivaizdavau gyvenimo be žodynų, knygų, svetimų kalbų ir kultūrų. Gal taip ir būčiau vertusi savo knygas ir filmus, jei ne atsitkitinis pasiūlymas padirbėti gide. Pasiūlymas buvo toks viliojantis, kad net nekilo abejonių, ar sutikti. Taip iš savo vertimų ir knygų pasaulio grįžau prie to, kas, matyt, visada buvo lemta – kelionės, gidavimas, bendravimas su žmonėmis, istorija, kultūra, geografija – viskas, ką visada taip mėgau. Pradėjus dirbti gide, supratau, kad apsukau ratą ir grįžau prie to, kur mano pašaukimas – kelionės. Keliauti, domėtis, pažinti, o svarbiausia dalintis savo žiniomis ir patirtimis su kitais – su savo turistais.

Pirma vasara kelionėse. Kreta. Minas, dievai, istorija ir gamtos grožis, užburiantis pažinimo pasaulis. Vos išlipus iš lėktuvo, tariau savo kolegei: „čia galėčiau gyenti“. Ir pragyvenau beveik šešetą metų. Bet kelionės ir dar nematyti kraštai, darbas kitose šalyse išviliojo iš „Dievų salos“. Palikau Kretą, kad susipažinčiau su kitomis kultūromis, religijomis ir istorijomis, juk kelionės – tai dar neskaityta knyga, tai nauji horizontai, atveriantys mūsų sielas ir protus. Išvykdama iš Kretos, negalvojau, ar dar kada į ją grįšiu…nors giliai viduje žinojau – taip. Tad ir vėl – kas lemta – tas ir isšipildys. Tad po septynerių metų klajonių po kitas šalis – vėl Kreta.

Turizme dirbu aštuonioliktus metus , apkeliauta daug kraštų, dirbta daugelyje šalių: daugelis mano turistų atsimena mane iš kelionių Bulgarijoje, Tunise, Egipte, Turkijoje ir dar daug kur. Dažnai teko sutikti tuos pačius žmones, bet vis kitoje šalyje. Jie, matyt, taip pat buvo užsikrėte kelionių ir pažinimo „bacila“. Ir nieko nėra maloniau, kaip išgirti : “Laba diena, gide, ar prisimenate mus? Mes su jumis keliavome….“ Taip daugelį iš jūsų prisimenu, gal ne vardus, bet veidus, nuotaikas, keliones…

Kas gali pakeisti tą nepakartojamą bendrumo jausmą, kuris atsiranda bendraujant kelionėse, dalijantis tuo, ką žinai, kuriant nuotykių nuotaiką.

Taip atsitiktinis darbo pasiūlymas tapo pašaukimu…Taip mylimas darbas tapo gyvenimo būdu, malonumu, nuovargiu, atradimų džiaugsmu, nuolatiniu žinių gilinimu, kurį atperka laimingi tavo turistų veidai, nuo įpūdžių degančios akys, ir tiesiog tyliai ištartas „Ačiū, gide“…

Gidu netampama, arba juo esi, arba ne. „Buvusių“ gidų nebūna, dažnai juokaujame mes su kolegomis. Kai pajunti – tai mano gyvenimas – kelio atgal nebėra. Taip nutiko ir man – gidavimas, turizmas, kelionės, įvairios šalys, kultūros ir istorija – tai mano. Nebemoku, nebegaliu ir nebenoriu gyventi kitaip. Klajonės ir pažinimas …

Gidas ne tik daug keliauja pats, pagrindinė gido užduotis – padėti žmonėms keliauti, atrasti naujus dalykus, susipažinti sunaujomis šalimis bei kultūromis. Pasidalinti savo žiniomis, kad žmonės galėtų smagiai atotostogauti.

Tokia ir yra šio blogo užduotis: dalintis tuo, ką žinau apie Kretą, keliones, paslaugas, apie savarankiškas keliones, apie tai, ko nesimato Kretos „paviršiuje“, ir ką reikia pačiam atrasti, išbandyti, paragauti, suprasti….

as ir spinalonga 1

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s


%d bloggers like this: