Kelionių vadovas Kretoje

Tag Archives: Ekskursijos Kretoje

Arba kodėl kunigai Kretoje šoka?

Šiandiena kažkaip visai netyčia pro akis praslydo video Facebooke, kur Kretos dievo tarnas šoka su kitais scenoje. Linksmas ir smagus vaizdelis. Bet daugeliui keliantis daug klasuimų: Kaip dievo tarnas gali šokti su tauta? Negi jis ir vyną geria? Ir šiaip, ar neturėtų Dievo tarnas kiek kukliau elgtis?

Pirmaisiais gyvenimo Kretoje metais ir mane kankindavo daug klausmų šia tema. Būdavo keista matyti kunigus baruose, tavernose, parduotuvese, keista matyti dievo tarnsu pasiimančius vaikus iš mokyklų ar darželių, o dar keisčiau būdavo matyti kunigus šventėse – šokančius, dainuojančius, gurkšnnojančius vyną, bedraujančius su žmonėmis. Atsakymas, pasirodo, glūdėjo visai šalia. Tai ne keista, Kretoje – tai įprasta. Pasirodo, čia Dievo tarnas nėra niekuo iškirtinis, jis tarnauja Dievui ir padeda žmogui. Bet jis toks pats žmogus, gyvenantis įprastą gyvenimą: dirbantis dvasiniko darbą, turintis šeimą, rūpesčių, vaikų, kaimynų ir draugų.

Pasikalbėjus su kunigais, paaškėjo, kad jie savo darbą mato ne kaip iškirtinę tarnystę Dievui, o kaip pagalbą žmogui. Pasiklydusiam žmogui, pasimetusiam žmogui, žmogui, kuriam reikia dvasinės paramos. Jie save mato kaip dvasinius vadovus, padedančius paprastam žmogui atrasti Dievą. Jie nesijaučia išksirtiniai ir vieninteliai galintys tarnauti Dievui, jie jaučiasi įpareigoti priartinti Dievą prie kiekvieno mūsų. Todėl jie gyvena kaip eiliniai kretičiai, kaip paprasti žmonės, su vienu skirtumu – jų darbas tarnauti Dievui ir skleisti Dievo žodį, padėti žmogui rasti Dievą ir dvasinę ramybę. Gyvendami paprasto žmogaus gyvenimą, jie savo pavyzdžiu rodo, kad tokie pat žmonės su teise klysti, daryti nuodėmė ir melsti atleidimo. Jie turi šeimas, vaikus, ir atviru šeimos gyvenimu rodo pavyzdį bendruomenei, kokios vertybės šeimoje yra svarbaiusios, kaip elgtis su žmona ir vaikais, kaip rūpintis šeima. Jie gali duoti patarimų šeimyninio gyveimo krizę išgyvenančiam žmogui, nes jie iš savo patirties –ino, kokie sunkumai gali kilti šeimoje, santykiuose, vaikų auklėjime. Todėl žmonės jais pasitiki, pasitiki jų patarimais, ima iš jų pavyzdį.

Bet kur ir bet kada gali pakalbinti kuniga, ir jis visada isklausys ir patars. Tokiu būdu, religija Kretos gyvenime nėra kažkas tolimo, nesuprantamo, ir neprieinamo. Tikėjimas – labai svarbi kretiečių gyvenimo dalis. Tiki jie nuoširdžiai, aistringai ir atvirai. Gal todėl bedražmogiškosios vertybės Kretoje yra kasdienybė, jų laikomasi nesusimąstant. Vertybės, moralė, šeima – tai gyvenimas, o ne kažkas nesuprantamo. Tad religija, tikėjimas ir žmogaus Kretoje beveik susitapatina, tampa visuma. O Dievo tarnai tampa tiesiog žmonėmis, kaimynais, draugais ir to gyvenimo dalimi.

Čia ir atsakymas į daugelio turistų klausimų, kodėl Kretoje tiek daug koplytėlių, bažnyčių ir vienuolynų. Bet apie tai mūsų kitame straipsneyje.

Jei norite pažinti Kretą, sekite mus FB, skaitykite mūsų tinklarasštį. Ir pajuskite Kreta su mumis!!!

 

Advertisements

#kretainfo #jusukelioniuvadovaskretoje #eksursijoskretoje

Kretiečiai. II Lyrika

Arba šiek tiek apie vertybes, darbą, laiką ir skubėjimą…lyrika…

Pirmame lyriškame nukrypime apie Kretą ir jos gyventojus, kalbėjome, apie jų charakterio ypaatumus, su kuriais susiduria tiek turistai, tiek čia gyvenantys užsieniečiai.

Šioje dalyje norėtųsi pakalbėti apie kretiečių vertybes ir jų pasaulį.

Kaip jau rašiau pirmoje dalyje, didžiausia vertybė čia yra žmogus. Bet dar didesnė vertybė kretiečiui yra šeima, bendravimas, buvimas kartu.

Dėl šeimos ir giminės bet kuris kretietis galvą padės. Vaikai, tėvai, giminės – tai neatsiejama Kretos gyvenimo dalis. Nerasite šeimos, kuri nerastų laiko vienas kitam, kuri nerastų laiko bendrai vakarienei ar sekmadieio pietums pas mamą. Sekmadienis Kretoje yra diena, skirta šeimai ir laisvalaikiui su ja. Gali būti žemės drebėjimas ar pasaulinė fiansinė krizė, kretietis sekamdienį apie verslą ar darbą negalvos (išimtis – tik profesijos, kurioms laisvadieniai negalioja), visi kiti sekmadienį į darbinius telefono skambučius tiesiog neatsilieps. Kaip ir neatsilipes i skambučius po darbo valandų.

Kodėl dauguma Kretos gyventojų nestresuoja, esant tokiai finansinei šalies krizei? Kai užsidaro verslai, žlunga bankai, kyla mkesčiai ir kainos? Todėl, kad jis ne vienas. Už jo visada stovi padėti pasirengusi šeima ir draugai. Kretoje žmogus nelaimėje nepaliekamas vienas. Net ir neturintys šeimos, visada sulauks aplinkinių paramos pagalbos ir paguodos. Dėl labai stiprių šiemyninių, viuosmeniniu ir bendruomeninių ryšių, kretietis visada apsuptas žmonių. Tai suteikia stiprybės bei optimizmo. Gal todėl per šią baisiąją krizę, jie neverkia, nesiskundžia ir nedejuoja. Gal iš tikrųjų vienybėje – jėga?

Išvada: Kretičiai visada randa laiko tiek savo šeimai, tiek draugams. Šeima, draugai ir laikas su jais kretiečiui yra labai didelė vertybė. Vienybė, palaikymas, ir savitarpio pagalba – Kretiečio stiprybės pagrindas.

Ar darbas vertybė?

Dažnai tenka girdėti, kad „graikai tinginiai“, vengiantys darbo ir panašiai. Toks požiūris kelia ir juoką ir gailestį tam žmogui, kuris išsako tokią nuomonę. Kreteičiai tikrai daug ir sunkiai dirba. Tiesiog jie dirba „nelakstydami“, ramiai ir be streso. Skirtumas tas, kad jie darbo nesureikšmina. Kretičiui darbas pats savaime nėra vertybė. Vertybė Kretoje yra darbo rezultatas. Tad vertinama, ne kiek daug ar sunkiai dirbi, o ko tu pasiekei. O pažiūrėjus pasiekimus, pamatysime, kad galutiniame rezultate, graikas turi tą patį, ką tūlas tautietis persidirbdamas, lakstydamas, pervargdamas ir susireikšmindamas : nuosavą būstą, porą automobilių, verslą, šeimą, ir orų gyvenimą. Kretietis moka džiaugtis tuo, ką turi, realiai vertina savo galimybes, todėl visada išlieka orus. Jei dirba valytojų, jis naktimis nesikankina nuo minties, kad jo šefas vairuoja mersedesą. Jis supranta, kad jis to mersedeso niekada nevairuos, todėl Jo nekankina pavydas, savigrauža ir nuolatinis noras turėti daugiau. Mokėjimas džiaugtis tuo ką turi, realiai vertinti savo galimybes leidžia kretiečiui išsaugoti savigarbą ir ormą. Juk orumas nepriklauso nuo tavo finansų, tiesiog orumą arba turi arba ne. Kretietis jį turi.

Išvada: darbas, kaip procesas savaime nėra vertybė. Vertybė yra darbo rezultatai, pasiekimai. Darbas matuojamas Kretoje ne pagal nuovargį, bet pagal atlygį, verslo pasiekimus ir šeimos gerovę.

Dar šiek tiek apie kretiečius:

Kretietis ir laiko pojūtis. Gal pietietiška saulė, o gal gyvenimas saloje suteikia kretiečiui visai kitokį laiko pojūti, nei mums visiems įprastas. Kretietis labai retai geba realiai įvertinti laiko tėkmę, todėl nuolatos vėluoja ir nespėja. Ne todėl, kad negali išeiti iš namų pekiolika minučių anksčiau, o todėl, kad jam tos minutės bėga kitaip. Mes dažnai Kretoje juokaujame, kad „kretičiai nevėluoja, o užsilaiko“. Kas tos miutės pasaulio evoliucijos tėkmėje, ar ne? 😀

Išvada: nenustebkite ir nesipiktinkite, jei kretietiškos 5 min virsta 15 min. Apsišarvuokite kantrybe, nes jei kretietis pažadėjo ką padaryti, jis padarys, tik tos minutės kiek keistai bėga.

N.B Ar žinote kas yra graikiškas GMT? – Greek maybe time… O ką jus pagalvojote?

Apie ką šis tekstas? Apie tai, kad kretičiui laikas bėga kitaip, nei kitiems Europos gyventojams, apie tai, kad Kretos gyventojų darbo nereiktų vertinti pagal susidariusius įspūdžius (niekas niekur neskuba) o pagal įvykdytą darbą ir jo rezultatą. Kad gyevnimas Kretos saloje bėga ramiai ir tykiai, be streso, lakstymo, pavydo ir pykčio. Kretietis laimingas, nepaisant visų pasaulio negandų, nes jis moka džiaugtis gyvenimu, ir tuo džiaugsmu moka dalintis su savo šeima, artimaisiais ir Kretos salą lankačiais turistais.

Būdami Kretoje, pabandykite pajusti Kretos gyvenimo ritmą, išmokti neskubėti, mėgautis kiekvieną atostogų akimirka, džiaugtis gyvenimu ir dalintis tuo džiaugsmu su kitais…

 


Antras pagal populiarumą jeep safari turas yra turas į Ida kalnus arba į Psiloritį. Tai puiki galimybė paklajoti po auksščiausius Kretos kalnus, pamatyti kalnų kaimelius ir pasimėgauti Cetriness Kretos dalimi ir jos gyvenimu. #pajuskkreta# su mumsi!! #ekskursijoskretoje#

 IDA KALNAI arba PSILORITI TURAS (Oros Ida or  Psiloritis tour)

 

Ammoudara start point                                   

Off road Keramoutsi             

Korfes

Kroussona ano Asites (coffee break)

Prinias (Archeological site)

Aghia Barbara

Off road Psiloriti

Anogeia (Lunch) in a taverna

or BBQ

Off road Kamarioti

Astiraki

Off road Fodele(coffee break)

Back to the hotels

Pirmadieniais

 

Psiloritis – tai aukščiausi ir labiausiai atšiaurūs Kretos kalnai. Šis džipų turas arba eksursija Kretoje (kaip pavadinsi taip nepagadisnsi), suteiks jums laukinės gamts pojūtį, laukinės gamtos grožio begalybę, atskleis labiausiai nuo civilizacijos nutolusias Kretos vietas Psiloričio kalnuose.

 

Keliaudami su mumis jūs pakilsite į 1700 m aukštį ir pajusite, kad dangus yra labai arti. Tai reta galimybė pasimėgauti laisve ir pojučiu, kad gali pakilti virš žemės. Šios ekskursijos džipais arba jeep safario metu jūs kelaiusite akmenuotais kalnų keliais, kuriuos žino tik vietiniai kalnų piemeneys. Kalnų kamelių kraštovaizdis atims jums žadą ir suteiks Kretos jausmą, kad dabar žinote, kas yra Kreta.

Šis Kretos pojučio jausmas užaugins jums sparnus ir įkveps noro lekti kalnų kaliukais, nepaisant duobių ir iššūkių. Pietūs jūsų lauks viename iš atokių Kretos kaimų Anogeia (kur iki šiol galioja vendeta), bet tuo pačių tai ir vienas svetingiausių kaimų.  Po pietų kelaiusite į vaizdingą Fodele kaimelį, kur kadaise gimė garsusis dailininkas El Greco, kur sustosite trumpai kavos petraukelei.

Šis maršrutas ilgam įsirėš į jūsų širdį, kaip kad tik Kreta ir jos grožis tai sugeba padaryti!!!

Pasiimti: patogia valyne, siltesni drabuzelis, kisenpinigiu (gerimams ir smulkmenoms)


Kas tie Kretiečiai? Šis klausimas neduoda ramybės daugeliui tyrinėtojų bei mokslininkų. Aisku viena, greičiausiai, Kretos gyentojai nėra ir niekada nebuvo elinais. Tai kas gi jie?

Šiame straipsnyje dėstoma keletas įdomių teorijų.

20% iš Kretos vyrų DNR rodo, kad jie kilę iš Peloponeso,  ir preštarauja nuomonei, kad jų kilmei turėjo įtakos turkai, kadangi tik 1,5% rodo ryšį su mongolų kilme. Tuo pačiu metu, nors, DNR tyrimai įrodo venecijiečių įtaką Kretai

Tai yra viena iš įdomių hipotezių, įtrauktų į knygą “Genetinė Graikijos istorija” , kurioje genetikos profesorius Konstantinos Triadafyllidis dėsto savo daygelio metų tyrinėjimų rezultatus. kuris praleido daug metų šiame tyrime.

Jis glaudžiai bendradarbiauja su profesoriumi medicinos ir genomo mokslų daktaru Georgios Stamatogiannoopulos iš Vašingtono,  universiteto, kur buvo analizuojami skeleto, rasto Agios CHARALAMPOS, Lassithi plokščiakalnio urve, DNR pavyzdžiai. Taip pat buvo palyginta 135 skirtingų šiuolaikinių ir senųjų Kretos gyventojų DNR pavyzdžiai.
Taigi, remiantis gautais tyrimo, kurį atliko M. Stamatogiannopoulos ir M. Triantafyllidis, rezultatais,  rezultatais, galime lengvai padaryti išvadą, kad genetininės neolito kretiečių ištakos  driekiasi  į Artimuosius Rytus, o ne į Egiptą. Kretos vyrų DNR rodo ryšį su Peloponesu ( 20% ), ir gali būti gana susijęs su Mykėnais, kurie atėjo į Kretos salą 1100 m.pr.Kr.
Pasak tyrimų, Chanija regiono žmonės iš Sfakia rodo labai savitą DNR konstituciją, jų genetika rodo akivaizdų ryšį su senovės Dorėnais.
Taip pat įdomu pažymėti tai, kad talasemijos Kretoje prieš 3400 metų nebuvo vsiškai.
J. Triantafyllidis aplankė Kretą 2000 metais ir, bendradarbiaujant su gydytojais, jis sugebėjo surinkt 50 atsitiktinių tipinių mėginių, daugiausia iš kaimų, kurie vėliau ir buvo analizuojami.
Gauti rezultatai buvo palyginti su mėginiais iš Egipto,  jokio genetinio ryšio nebuvo pastebėta.
Pasak profesoriaus, žmonės, kurie gyveno Kretoje neolito epochoje, maždaug 8300 m. pr. Kr. atvyko iš Artimųjų Rytų ir buvo taip vadiinamų minojiečių protėviais. Taigi, profesorius teigia, kad Mino civilizacija buvo grynai Europietiška ir neturėjo ryšių su Afrika.
J. Triantafyllidis taip pat paaiškina, kad Artimaisiais  Rytais jis vadina Sirijos ir Irano regioną..
J. Triantafyllidis mano, kad svarbiausia J. Stamatogiannopoulos  mokslinių tyrimų išvada yra ta, kad 35 skeletų iš Aghios CHARALAMPOS urvo  Lassithi prefektūroje bei kitų skeletų iš kitų regionų DNR analizė rodo panašumus su Eurazijos populiacijomis,  nustatant tęstinumą tarp dabartiniai gyventojai Kretą ir jos gyventojų Bbronzos amžiuje.
Verta pažymėti, kad J. Triantafyllidis savo knygoje teigia , kad graikai nebuvo jokiu būdu genetiškai įtakoti kitų tautų; priešingai, jie skleidė savo  DNR likusioje Europoje.
Iš tiesų, Graikijos genetinė medžiaga panaši į genetinę medžiagą Italijoje, mažiau panašumų randama Prancūzijos ir Ispanijoje, ir nėra absoliučiai jokio panašumo su Turkijos genetine medžiaga. Tai paneigia nuomonę, kad turkai turėjo genetinę įtaką graikams.
Įspūdingas tai, kad šiuolaikinė graikų DNR rodo tęstinumą su senovės graikų DNR nuo neolito laikų, ir nepatyrė jokio jokio maišymosi per ištisus amžius.

 Mano kuklios pastabos:

Visa tai tik mokslinės terijos ir bandymai įminti minojiečių paslaptis. Ką besakytų mokslininkai, mes apie Mino laikų Kretą praktiškai žinome labai nedaug. Kas man kelia abejnių šioje aukščiau išdėstytoje teorijje, tai faktas, kad straipsnyje tapatinami graikai ir kretiečiai. Pasak kitų mokslininkų, tokių kaip Rinato Marinelli, kretiečiai nebuvo graikais, jie asimiliavosi su elinais jau po Mino karalystes žlugimo. Tad belieka spėlioti ir bandyti šminti Kretos paslaptis

#Kreta #kelioneskretoje #


Kaip susdėlioti savo finansus taip, kad per atostogas Kretoje pamatytum kuo daugiau? Klausimas ne iš lengvųjų, bet išsprendžiamas…
KnosasKretos valaras

Taigi, nuo ko pradėti? Pradėkime nuo lankytinų vietų svarbos ir pasiekiamumo savarankiškai.

Continue reading


Jei tektų rinktis tik keletą vietų, kurias verta aplankyti Graikijoje, Santorinis, be abejo, turėtų būti viena jų.

SantorinisSantorinis

Ši sala pasižymi ypatingu grožiu, sala skendi apsupta laukinės gamtos. Santorinis yra vulkaninės kilmės sala. Jos gamtos grožį sukūrusį vulkaną dabar jūs galite pamatyti per dešinį autobuso langą.

Continue reading