Kelionių vadovas Kretoje

Tag Archives: eskursijos Kretoje

Arba vieta, kur slepiasi paslaptingoji Dzeuso uola, apipinta mitais ir legendomis. Atostogaujat Kretoje, tiesiog neįmanoma neapsilankyti Ida kalnuose, kur gimė griausmavaldis Dzeusas ir nepabuvoti lassithi plokščiakalnyje, garsiame savo vaizdinga gamta ir kaimais, kuriuose laikas tarsi sustojo…

Pirmas mūsų sustojimas būtų jaukiame ir labai nedideliame vyrų vienuolyne Vidiani. Galimybė susipažinti su veikiančiu vienuolynu Kretoje, aplankyti vietinę cerkvę, vietinį kraštotyros mini muziejų. Po ramaus sustojimo traukiame i Lasičio plokščiakalnį, kur jus sups nepakartojami Kretos kaimelių bei kalnų vaizdai. Kitas mūsų kelionės tikslas – Dzeuso ula, apipinta mitais ir legendomis. Atvykus į Psichro kaimą mūsų laukia laisvas laikas: aktyvūs trauks į Dzeuso uolą, tiems, kam kopti į kalniuką nesinorės, gales megautis pasivaikščiojimu po kaimelį, kava, sultimis ir nuostabiais plokščiakalnio vaizdais. Po apsilankymo Dzeuso uoloje keliausime lik paskutinio mūsų kelionės taško – Lassinthos eko parko: keramikos dirbtuvės, mini zoo parkas, bažnytele, ir jauki kaimo atmosfera su galimybe paragauti vietinės produkcijos: vyno, aliejaus, ivairių sirupų, sūrių ir kitų kaimo gėrybių.

Komentaras: ekskursija visai šeimai, nes įdomi tiek vaikams, tiek suaugusiems. Susipažįstama su Kretos vienuolynais, kaimo gyvenimu (aplankomas mini zoo, kas labai patinka vaikams), susipažįstama su mitologija ir Kretos istorija, gyvenimo būdu. Tai pusės dienos išvyka į kalnus, aplankant įdomiausias Lassithi vietas. Patogi tiems, kas keliauja su vaikais, nes į viešbučius grižtama pietų metu.

Advertisements

arba kaip pasijusti kretiečiu #pajuskkreta #kretosvakaras #eskursijoskretoje

Pradėsiu nuo to, kad nors kartą aplankyti Kretietišką vakarėlį yra tiesiog būtina. Praleidus laiką su kretiečiais, pamačius, kaip šoka, dainuoja ir linksminasi, rasite atsakymus ir kitus klausimus: kodėl jie tokie, kokie yra, suprasite, iš kur tas svetingumas, geraoriškumas žmogiškumas bei nuolatinis optimizmas bei šypsenos.  Visada sakau, pažiūrėk, kaip tauta linksminasi, ir suprasi su kuo turi reikalų.

Tad, ar verta apsilankyti Kretos vakare klausimų net nekyla. Aplankyti Kretos vakarą tiesiog BŪTINA.

Tačiau, labai dažnai turistams, keliaujantiems  Kretoje kyla klausimas, kaip susipažinti su Kretos folkloru, kaip smagiai pavakaroti vietinių gyventojų stiliumi, ką rinktis : mokamą eskursiją į kaimą kalnuose su grupe ar ieškotis pačiam?

Pabandysiu papsakoti, kokie variantai yra įmanomi, o ar rinktis eksursiją Kretos vakaras ar rinktis kitus variatus, jau spręsite jūs patys.

Taigi Kretos vakaras – du galimi variantai ir visi už ir prieš:

Pats paprasčiausias būdas pavakaroti kartu su kretiečiais – užsisakyti eskursiją.

Kokie pliusai:

  • nereikia lakstyti ir ieškoti, kokioje tavernoje ar kaime vyksta koks renginys, nereikia galvoti, kaip ten nuvykti, nes eksursijos metu jus nuveža ir parveža. Tad jokio vargo, gidas jus surenka, nuveža, parodo jūsų vietas, paaiškina programą ir tt.

  • Pirkdami ekskursiją į Kretos vakarą būsite garantuoti, kad maisto užteks per akis, vynas liesis laisvai (nes kiekio niekas neriboja, tad galima “linksmintis” kiek širdis geidžia ir kepenys leidžia),

  • programa bus įvairi ir truks tiek, kiek nurodyta programoje.

Minusas: Eskursija Kretos vakaras kainuoja konkrečius pinigėlius, t.y turi nustatytą kainą.

Kaip visada, už patogumą ir sutaupytą laiką – mokama. Tie kas gerbia ir vertina savo laiką ir nenori lakstymo beu rūpesčių atostogų metu – renkasi būtent eksursijos variantą ir nesuka sau galvos. Susimoka apie 38-45 eur ir mėgaujasi vakaru Sirtakio ritmu.

Kretos vakaras

Antras variantas:

Atostogaujant Kretoje, kiekviename kaimelyje ar miestelyje rasite tavernų. Tad tie, kurie neori mokėti pinigų už eskursiją Kretos vakaras, gali rinktis trumpą porgramą kurioje nors vietos tavrnje ar net miestelio aikštėje. Sakykim, atostogaujantys Hersoniso, Gouves, Malijos, Stalidos regionuose gali vykti i Mochos kaimą kalnuose kur kiekvieną trečiadienį bei penktadienį vyksta Kretos vakaras. Panašus vakaras vyksta ir Senąjąme Hersonise penktadienisi. Arba galima tiesiog pasivaikščioti po savo miestukus ir pasiklausinėti, kurioje tavrnoje vyksta Kretos vakarai. Tikrai nors vieną ar dvi rasite.

Pliusai:

  • nepriklausote nuo eksursijos, nuo ekursijos dieos, laiko ir programos.

  • Bet kada galite tiesiog išeiti iš tokio vakaro.

  • Kadangi tokie vakarai vyksta arba tavernose arba miesto aikštėse, tai nereiškia, kad jie yra nemokami. Tai reikškia, kad jūs privalėsite vakaroti vietinėjė tavernoje, kad galėtumėte mėgautis programa, bet pliusas tas, kad patys spręsite, ką valgyti ir gerti.

Minusai:

  • reikai gaišti laiką Kretos vakaro ar tavernos paieškom

  • reikia patuems rūpintis, kaip ten nusigauti ir grįžti

  • vyną ir maistą užsisakote patys,juk nesėdėsite tavernoje prie tuščio stalo

  • maisto ir vyno  kiekis bus ribotas jūsų kišenės pajėgumo, ir išleista suma nebūtinai bus mažesnė, nei visos eksursijos kaina. Nes tavernose viskas brangiau, ir kadangi tavernų savinikai moka už programą, jie kainas nusistato tokia,s kad atsipirktų.

  • programos trukmė ir kokybė nėra garantuota. Tavernos savininkai sprendžia tai. Tad gali trukti ir porą valandų. o gali trukti ir .trišdešimt minučių. Niekam nepsiskųsite ir nieko nepareikalausite.

Išvada: Kretos vakaras – vienas maloniausių ir nuotaikingiausių renginių Kretoje, užkrečiantis kretietiška dvasia ir nuotaika. Nuvykti į Kretos vakarą būtina. O jau kurį variantą rinksitės – spręskite patys.

Vykstant į Kretos vakarą jums prireiks keletos graikiškų žodžių:

Stin i geia [stin ihija] – į sveikatą

Geia mas – [jamas] –  sutrumpintas “į sveikatą” arba pažodžiui verčiant “už mus” “už mūsų sveikatą”

Opa – raginimas panašus į mūsų “nagi” ar neliteratūrinį “davaj”

Taigi, mieli tautiečiai OPA IR GEIA MAS!!!!


Santorinis is Kretos

Nepakartojami vaizdai Santorinyje

Jei tektų rinktis tik keletą vietų, kurias verta aplankyti Graikijoje, Santorinis, be abejo, turėtų būti viena jų. Ši sala pasižymi ypatingu grožiu, sala skendi apsupta laukinės gamtos. Santorinis yra vulkaninės kilmės sala. Jos gamtos grožį sukūrusį vulkaną dabar jūs galite pamatyti per dešinį autobuso langą.

  • Santorinis yra pietinė Cikladų salyno sala. Jos plotas yra 76 kvadr. km. Ilgis – 18 km. Pakrantės ilgis 70 km. Santorinyje gyvena 8000 gyv. Tačiau sala garsi tuo, jog joje yra dagiau nei 400 bažnyčių.

  • jūs turite unikalią galimybę pamatyti vulkano kraterį. Vulkanas yra veikiantis, tačiau paskutinysis išsiveržimas buvo 1951 m. Šis vulkanas suvaidino labai didelį vaidmenį salos istorijoje.

  • Anksčiau ši sala buvo vadinama Kalisti, kas reiškia „nuostabioji“ arba Strogile. Išvertus į lietuvių kalbą Strogilė reiškia „apvali“. Taip ji buvo vadinama dėl savo formos. Kadaise ši sala iš tiesų buvo apvalios formos, kurią vėliau sunaikino išsiveržęs vulkanas. Didysis vulkano išsiveržimas įvyko 1450 m.p Kr. gimimą. Siaubingas išsiveržimas suskaldė salą. Dalis jos nuskendo, todėl ir yra manoma, kad paslaptingoji Atlantida buvo būtent čia. Kita salos dalis tiesiog atskilo ir tapo mažomis salomis. Per langus matote atskilusias salos dalis Pelea Kameni bei Tirasiją. Šio baisaus vulkano išsiveržimas pakeitė ne tik šios salos, bet ir viso antikinio pasaulio istoriją. Manoma, kad būtent šio vulkano sukelta milžiniška banga nusiaubė Šiaurinę Kretos salos dalį, sugriovė Knoso rūmus bei padėjo pradžią Mino civilizacijos žlugimui.


knossos

Vos už 5 km nuo Herakliono centro yra senovės miesto Knoso liekanos. Tai Mino civilizacijos sostinė, kuri susikūrė prieš keturis tūkstančius metų ir tapo europinės civilizacijos lopšiu. Šiandien tai bene gausiausiai turistų lankoma Kretos vieta, visų norinčių pasižiūrėti kur, pasak legendos, gyveno mitologinė būtybė Minotauras – pusiau žmogus, pusiau jautis.

Knosas jauio ragai      Knosas nuotėkų sistema     Knoso freska

Knoso pastatas yra pastatytas maždaug 1700 m. pr. m. e. Kretos gyventojų. Jame esančių persipynusių koridorių ir kambarių sistema sudaro didžiulį labirintą, kuriame pagal legendą slėpėsi Minotauras.

Ką byloja Minotauro legenda

Iki XIX amžiaus apie Kretos gyvavimo prieš graikų kolonizaciją istoriją žinojome tik iš senųjų autorių pasakojimų. Iš jų buvo žinoma apie labirintą ir jo sumanytoją Dedalą, kuris buvo kilęs iš Atėnų. Nužudęs savo sūnėną, jis buvo priverstas slėptis. Jis nusprendė pasislėpti Kretoje, kur karalius Minojas – Dzeuso ir Europos sūnus – paprašė pastatyti pastatą, kuriame galėtų uždaryti Minotaurą: pusiau žmogų, pusiau jautį – karalienės ir jaučio meilės vaisių. Tuomet Dedalas sumanė labirintą, iš kurio niekas negalėtų ištrūkti. Bet neįtikęs karaliui, jis irgi ten buvo uždarytas kartu su savo sūnumi Ikaru. Veliau, pasidaręs sparnus, jis iš ten paspruko.

Karalius Minojas užkariavo Atėnus, o pavergtoji tauta privalėjo kiekvienais metais Minotaurui, aukoti septynias mergaites ir septynis berniukus. Jaunuoliai buvo uždaromi labirinte, kad juos sudraskytų monstras. Tačiau vieną dieną Tesėjas nužudė pabaisą, o likę gyvi, pasinaudodami karaliaus dukters Ariadnės siūlu, galėjo išeiti iš beribių koridorių.

Istorinis atradimas

Nuo 1894 m. archeologas Artūras Evansas (Arthur Evans) beieškodamas šio periodo pėdsakų išnaršė salą. Po graikų ir romėnų statinių griuvėsių liekanomis jis rado nemažai minojiečių kultūros apraiškos pavyzdžių. 1900 m. Evansas pradėjo Knoso rūmų kasinėjimus. Labai greitai jis atrado koridorių, salių pėdsakus, kurie jam leido įsivaizduoti legendoje minimus rūmus: liekanų išsidėstymas atrodė tikrai panašus į labirintą. Abejonių dėl jo tiesioginio ryšio su mitu neturėtų kilti dar ir dėl to, kad buvo rasta daug jautį vaizduojančių freskų ir skulptūrų.

Kodėl rūmai turėjo tokią blogą reputaciją? Galbūt todėl, kad tai nebuvo rūmai, o šventykla, kurioje buvo aukojami žmonės, arba šventa vieta, naudojama kaip kapavietės.

Ar Knoso rūmai tikrai rūmai?

Kai kurie archeologai Knose atkasto pastato paskirtį aiškina tik kaip karaliaus gyvenamuosius rūmus. Tačiau, tuo pačiu jie pripažįsta, kad vieta karaliaus rūmams nebuvo tinkama. Pastatas gerai matomas, sunkiai apginama vietovė, turint omenyje Viduržemio jūroje siautėjusius piratus. Be to, vandens ištekliai rūmų apylinkėse per maži, kad galėtų aprūpinti visus tautiečius vandeniu. Salės be langų, drėgnos ir labiau panašios į požemius. Į karališkus apartamentus tai visiškai nepanašu. Pagaliau pastate neaptikta nei arklidžių liekanų, net ir, savaime suprantama būtinos, virtuvės požymių. Vokiečių archeologas Hans Georg Wunderlich laikosi nuomonės, kad šis pastatas, vadinamas rūmais, buvo kaip mirusiųjų mauzoliejus ir niekas juose niekada negyveno. Buvo rasti aukšti ąsočiai, kuriuose, pradžioje manyta, buvo laikomi grūdai arba aliejus. Tačiau, vėliau ištirta, kad ąsočiai turėjo urnų paskirtį. Lavonai buvo laikomi meduje. Akmeniniai luitai yra ne kas kita, kaip sarkofagai, o atitekantis vanduo įrengta sistema buvo naudojamas kūnams konservuoti. Teorija įdomi, tačiau visgi nerasta jokių žmogaus palaikų: nei skeleto liekanų, nei pelenų rūmų griuvėsiuose.

 Legendinis Minotauro labirintas visą laiką buvo siejamas su legenda, tačiau nauji archeologiniai kasinėjimai Kretos saloje randa pėdsakų, kad Minotauro labirintai nėra vien senovės žmonių išgalvotas mitas. Vos 30 km nuo buvusių Knoso rūmų, šalia Gorintos miesto, buvo atkastos požeminių kambarių grupės su keistais aukštų išdėstymais ir tarpusavyje sujungtos laiptais, painiais koridoriais bei ilgais, tarpusavyje persipynusiais požeminiais tuneliais, kurie išsiraito po žeme beveik 4 kilometrus. Tyrėjų grupė mano, kad šios griuvėsių liekanos galėtų būti mitinio Minotauro labirinto liekanos.

Knoso griuvesiaiKnosas. Aukojimo vietaknosas sostas


Chrisi sala – vienas iš 81-os Kretos negyvenamų salų, maždaug 8 mylių į pietus nuo Ierapetros. Jos ilgis 5 km, plotis 1 km. Aukščiausias taškas saloje – Kefala – 31 m virš jūros lygio.

chrissi1

Chrisi sala – tai tikras rojus žemėje su aukso spalvos smėlio paplūdimiais ir krištolo skaidrumo vandenimis. Chrysi skendi vešliame kedrų miške, kurio plotas 350 akrų. Įspūdingi daugiamečiai kedrai ir 49 rūšių fosilijų plotas driekiasi per salą. Be to, Chrisi gausu vulknaninės kilmės uolienų, tad nenustebkite pamatę įvairiaspalvius akmens luitus. Šiaurinėjė Chrisi salos dalyje driekiasi žymiusi paplūdimiai Mpelegrina, Chatzivolaka ir Kataprosopo. Ppalūdimiuose yra paplūdimiai yra gultai ir skėčiais (už papildomą mokestį), bet norintys laukinio poilsio gali įsitaisyti tiesiog ant balto smėlio. Pietrytinėje salos dalyje Vougiou Mati įsikūrusi nedidelė prieplauka mažiesiems laivams, atplukdantiems lankytojus. Ten pat įsikūręs ir tradicinis restoranas bei labai gražus paplūdimys Cove (tiesa, labiau akmenuotas). Jame taip pat yra gultai ir skėčiai už papildomą mokestį. Poilsiautojus į Chrisi salą plukdo laivai iš Ierapetros uosto (kaina apie 25 eur/žmog, keliaujant organizuota grupe per kelionių organizatorių apie 16 eur/žmog. Kelionė laivu trunka maždaug trunka mažiau nei valandą. Lankytojas pravartu žinoti, kad Gaidouronisi arba Chrisi salos draudžiama rinkti ir išsivežti kriaukles.

Saloje be paplūdimio teikiamų malonumų, aktyvesni poilsiautojai gali tiesiog pasivaikščioti po salą, patyrinėti jos paslaptis. Crisi sala negyvenama dabar, bet akivaizdu, kad ne visada taip buvo:

Vakarinėje ir rytinėje salos dalyje galima aptikti ankstyvosios Mino epochos liekanų.

Šiaurės vakarų pusėje yra bažnytėlė, pavadinta Šv Mikalojaus (Ag. Nicolaos), pastatyta maždaug 13 amžiuje. Į šiaurės rytus nuo bažnytėlės, galima rasti drusko s kasyklos liekanas ir seną namą – vienintelį saloje. Manoma, kad jis buvo pastatytas ant romėniškų antikiniu liekanų. Į šiaurės vakarų pusę nuo Ag. Nicolaos bažnyčios yra šulinių ir išlenktų kapų liekanos. Didžiausia vieta išlikusi nuo senovės Romos laikotarpio.

Vyraujantys augalai yra kedrai, kadagiai, mastikmedžiai. Pagal formą – nei krūmai, nei medžiai. Šių kedrų šaknys dvigubai didesnės už jų aukštį. Be ilgų šaknų, jie taip pat turi labai plonų šaknų ataugų, sudarančių tankų tinklą, laikantį medžius ant smėlio.

Chrisi garsi savo fantastišku kedro mišku, kuris yra unikalus Europoje. Jis – apie 350 ha dydžio ir turi apie 14 medžių viename hektare. Vidutinis medžių amžius yra 200-300 metų. Miškas apima ketvirtį salos ploto. Šie medžiai priskiriami retai Libano kedrų veislei. Jie auga iki 10 metrų aukščio ir jų kamieno skersmuo yra iki 1 metro.

Atsižvelgiant į labai mažą salos plota, Chrisi garsėja tuo, kad joje yra labai daug augalų rūšių, kurios sudaro vieną dvidešimtąją Kretos floros. Saloje yra daugiau nei 100 rūšių augalų bei žolelių, iš kurių net 13 įrašytų kaip endeminės Graikijoje, penkios iš jų yra endeminės į Kretoje ir viena rūšis yra endeminė Chrisi. Tai reiškia, kad šių rūšių neįmanoma rasti niekur kitur pasaulyje, tik Chrisi saloje.

Vandenyse aplink Chrisi labai daug faunos populiacijų, įvairių jūrinių rūšių ir jų skaičius nuolat auga, nes vanduo yra labai seklus. Dauguma gyvūnų rūšių saloje yra išsibarsčiusiospo visą teritorija, bet nė vienas iš jų nėra pavojinga žmonėms. Vėžliai Caretta-Caretta daug kartų pastebėti saloje, Crisi tai pat yra daugiau nei 120 įrašytų paukščių rūšių, dauguma jų migracijos metu sustoja saloje pailsėti, o vėliau tęsia savo kelionę.

Chrisi garsėja gražiais paplūdimiais, smaragdo spalvos vandenimis, sekliiomis įlankomis. Smėlėti paplūdimiai kupini kriauklių, bei įvairiaspalvių uolienų liekanų, sala turtinga flora ir fauna, todėl Chrisi sala buvo įtraukta į saugomų teritorijų sąrašą, t.y Europos saugomų teritorijų tinklą NATURA 2000. Kad konservuotų, išsaugotų unikalią ekosistemą.

Kadangi Chrisi (kaip ir Santorinis) susiformavo vulkano išsiveržimo metu, sala yra vulkaninės kilmės. Todėl čia gausu įvairiaspalvių uolienų, rasta net 49 tipų fosilijos (koralai, jūros kriauklės, jūros ežiai). Visos fosilijos buvo jūrinės kilmės. Jie sustingę vulkaninėse uolienuose bei akmenyse, maždaug prieš 350,000-70,000 metų, kai Chrisi vis dar po jūros vandeniu. Tik vėliau, išsiveržus vulknanui, ši nuostabi sala iškilo į paviršių.

Chrisi – tai tikrai unikalus gamtos kampelis, kurį verta aplankyti, atostogaujant Kretoje.

chrissi-2-180x130 chrissi11-180x130 chrissi-2_tonemapped1-180x130chrissi3-180x130

P.S Mes rekomenduotume ten vykti su grupe, kadangi visa eksukrsijos kaina 40 eur/žmog (24 eur/žmog plius 16 eur/žmog – laivas) yra mažesnė, nei vykstant savarankiškai.

Automobilio nuoma dienai – maždaug 40 eur, degalai iki Ierapetros ir atgal apie 20-25 eur (140 km), be to automobilis visai be reikalo visą dieną prastovės uosto parkinge. 25 eur – laivas. Tai iš viso gaunasi apie 90 eur. Keliaujant, sakykime dviese, išeina po 45 eur.