Kelionių vadovas Kretoje

Tag Archives: Kelionės automobiliu

Praktiniai patarimai arba į ką atkreipti dėmesį, susidarant kelionės automobiliu maršrutą

Vakar net neplanavau pravažiuoti ištisus du šimtus kilometrų. Tiesiog, kaip visada būna Kretoje, „taip išėjo“. Tikslas buvo susirast dar nelankytą ramesnį paplūdimį pietinėke Kretos pakrantėje, aplankyti Kalmafka vienuolyną ir kaimelį, Mirtos kaimelio žuvies taverną (savininkui buvo seniai pažadėta užsukti „ant žuvies“), ir tiesiog pasimėgauti kokiu nors „negyvenamu“ paplūdimiu. Neplanavau, bet išėjo kaip visada: netyčia lyg ir susdėliojo naujas įdomesnis ir retai lankomas maršrutas.

Bet šiandien ne apie lankytinus objektus, o apie, kas jums, mielieji palengvintų tuos maršrutus susidaryti ir, aišku, įgyvendinti. Kreipiuosi i savarankiškai keliaujančius turistus, nes tokių, paskaičius komentarus forumuose ir portaluose – dauguma. T.y susidaro įpūdis, kad dauguma jūsų patys savarankiškai susidarinėjate lankytinų vietų sąrašus, maršrutus ir keliaujate po Kretą patys. Juk kopijuojant ka-kieno jau aprašytą aršrutą ar prašant kito asmens sudaryti jį – tai jau nesavarankška kelionė, o masinis tų pačių vietų lankymas. Tad anoks čia savarankiškumas ar originalumas. Tad šitas straipsniukas bus tiems, kurie tikrai savarankiškai keliauja, o kartoja forumuose aprašytus kelius.

Apie automobilių nuomą čia taip pat nekalbėsime, nes apie tai jau yra informacija mūsų bloge, tad belika truputelį po jį „pasivaiščioti“.

Taigi, patarimai, kaip kuo daugiau pamatyti Kretoje, keliajant automobiliu savarankiškai…

Maršruto sudarymas

Visų pirma, reiktų ramiai pagalvoti, koks jūsų kelionės tikslas: gamta, istorija, kaimeliai, paplūdimiai ar visko po truputį. Tada netingėti „pasigooglinti“ apie lankytinas vietoves arba bent jau vėlgi, nepatingėti „pasivaikščioti“ po mūsų blogą. Kiek teko ieškoti informacijos, susidarė įspūdis, kad jis kol kas vienintelis lietuviškas blogas paie Kretą.

Antra, patariu, maršrutą susidaryti iš anksto, nebandant laimės, kad „ai, kažkur vis tiek nuvažiuosime“. Kodėl? Todėl, kad tai suryja jūsų brangų laiką ir pinigus (kuras nėra pigus Kretoje“. Aš, gyvendama Kretoje, dažniausiai tik pasidėlioju, ką norėčiau šiandien nuveikti, bet dažniausiai leidžiu sau nukrypti nuo bet kokio plano, nes visada turiu galimybę ten sugrįžti. Jūsų atveju, planas turėtų būti konkretus ir įgyvendinamas.

Tad planą reiktų susidaryti iš anksto, konkretų ir pasipaišyti jį žemėlapyje arba offline žemėlapyje.

P.S GPS absoliučiai bevertis Kretoje, nes daugelyje vietų kalnuose neveikia net mobilus ryšys ar radijas, ką jau kalbėti apie GPS.

Sudarinėjant kelionės planą, nederėtų jo perkrauti lankytinais objektais ar sustojimais. Kodėl?

Todėl, kad tai jūsų atostogos, o ne darbo diena automobilyje. Prisiplanavę per daug, pavargsite, nieko nespėsite ir tik pralėksite Kretą. Geriau mažiau planuotų objektų, bet daugiau įspūdžių ir daugiau laisvės. Nederėtų pamiršti, kad važiuosite kalnų keliukais, nepažįstamose vietovėse, tad reiktų pasilikti laiko lėtesniam važiavimui, pasitikrinimui su žemėlapiu, sustojimui panoraminėms nuotraukoms. Nuvažiuoti du šimtus kilometrų nacionaline Kretos magistrale (kuri daugmaž tiesi ir paprasta), ne tas pats, kas nuvažiuoti du šimtus kilometrų kalnų serpatinais. Nebent estae Kretoje ne pirmą kartą, arba turite labai gerus vairavimo kalnuose įgūdžius.

Visada pasilikite laiko atsargų nenumatytiems sustojimams: pamatysite gražią panorama, praalksite ir sugalvosite sustoti kaimo tavernoje, sumanysite atsigaivinti laukiniame paplūdimyje ar tiesiog gamta prispaus kažkur pakelėje. Vosa tai taip pat turėtų būti numatyta, planuojant išvyką automobiliu.

Sudadarant kelionės Kretoje maršrutus, taip pat reiktų atsižvelgti į tai, kiek žmonių ketina vairuoti. Nepamirškite, kad vairuotojas „dirba“, kol kiti mėgaujais išvyka. Tad jei vairuos vienas žmogus, turi būti numatyti sustjimai jo poilsiui. Kretos keliiukai ne ne Vilnius_Klaipėda autostrada, tad tie keli šimtai kilometrų vienam žmogui yra tikrai vargiantys (vėlgi, nebent žmogaus vairavimo įgūdžiai yra labai geri ir jis labai įpratęs vairuoti kalnų serpatinais). Kitu atveju, patartina judėti lėčiau, saugiau, pamatyti mažiau, bet be streso.

Išvada:

Susirašome norimas palankyti vietas, nusibraižome maršrutą žemėlapyje, jei įmanoma, pasitikriname ir offline app‘se. Susikaičiuojame kilometrus ir kiek vidutiniškai palnuojame nuvažiuoti per valandą. Kalnus patartina būtų palikti prieš sutemas – tamsoje vairuoti sunkiau, ir didesnė tikimybė pasiklysti).

Atkreipiame dėmėsį, kad Kretoje daug vietovių ir kaimų su tais pačiais pavadinimais, tad programėlėje reiktų nurodyti ne tik miesto/kaimo pavadinimą, bet ir regioną (turime Ag. Nikolaos rytuose, turime Ag. Nikolaos prie Channijos vakaruose, pvz).

 

P.S vakar padariau išvadą, kad turistų vairuojamus autmobilius galima atpažinti iš to, kaip jie „ima“ posūkį – didžiausia klaida– spaudžia stabdį, užuot naudoję sankabą žemesnę pavarą. Ir dažnas kažkokiu būdų posūkį baigia priešingoje eismo juostoje, kas yra labai pavojinga. Mielieji, naudokite sankabą ir pavaras, ir laikykitės kiek įmanoma dešiniau. Posūkyje kalnuose – sankaba Žplius žemesnė pavara, tai yra mažesnis greitis. Kalnuose stabdyti geriausia ne stabdžių, bet pavaromis.

Niekada nestabdykite stagiai posūkyje, nes yra didelelė tikimybė, kad išlėkstie iš kelio ty „iš posūkio“.

Ne kalnų keliuose, kurie yra ne serpatinai, bet tiesiog vingiuoti, galioja truputelė kita logika: važiujant vidutiniu greičiu, posūkyje nestabdome, mažiname greitį prieš posūkį, posūkio viduryje, pridedame vėl greičio, kad mašina „neišeitų“ iš posūkio. Kalnuose „gazo“ posūkyje jokiu būdu nespaudžiame. Čia mano patirtis, ir ji nebūtinai teisinga. Daug patarimų, kaip teisingai vairuoti kalnuose yra internete. Patarčiau pasiakityti, jei to nesimokete vairavimo mokykloje ar jūsų vairavimo įgūdžiai nėra išbandyti serpatninuose.

Na va, pradėjome ape maršrutus, baigėme vairavimu. Tuo ir gerai, kai turi savo blogą, rašai pagal nuotaiką J

Paskutinis patarimas: jei nesijaučiate tikri, kad norite ir galite vairuoti Kretoje – nedarykite to. Atostogos – tai malonumas ir poilsis, o ne stresas ir vargas. Tad tie, kas norite pamatyti netradinines Kretos vietas, kur tradicinės eskursijos nevažiuoja, tiesiog parašykite man, sudarysime jums individualų maršrutą pagal jūsų norus ir interesus, duosime mini vaną ar minibusą su vairuotoju ir gidu (t.y su manimi :D), ir aplankysite viską tą patį – tik be nervų. Individualių privačių kelionių kainos mūsų kompanijoje tikrai įkandamos J

Tad keliaukite ir pažinkite Kretą!!! Nesvarbu, su eskursija, automobiliu, autobusu ar laivu. Svarbu : #pajauskkreta# su mumis!!!

 

Advertisements

Sfentyli yra mažas kaimelis įsikūręs Hersonissos savivaldybėje. Dar visai neseniai kaimas nikeuio  neišsiskirė iš daugelio kitų Kretos kaimų: centre – bažnyčia, aplink keletas iš skaldyto akmens statytų namų, grįstos gatvelės…

Kaimas išgarsėjo vos prieš keltč metų, kai buvo pastatyta Aposelemis damba ir u-tvanka, dėl kurios Sfentyli kaimas ėmė skęsti, jį pradėjo semti užtvankos vanduo. Vanduo baigia praryti dalį šlaito, ant kurio įsikūręs kaimas.

 Nikos Sarantosa, vietos filmų kūrėjas sukūrė iškirtinį filmą, apie šį įspūdingą kaimą.

Verta paminėti, kad net 2014 m kaime gyveno 15 žmonių, kurie nesutiko dėl priverstinio perkėlimo. Siūloma valstybės kompensacija nebuvo pakankamai didelis, kad priversti juos atsisakyti savo  šeimos namų. Bet greičiausiai sužaidė Kretietiškas užsispyrimas – Kretos gyventojai labai sunkiai keičia gyvenąmąją vietą, retai išsikrausto iš savo namų.

20160227_130147

Sfentyli gyventojai tokei pat – užsispyrę gyvena savo namuose, savo kaime, nors neturi jokių šiuolaikiškų patogumų, paskutiniai kaimo gyventojai Sfentylyje čia gyveno be gėlo vandens, elektros ir atkirsti nuo telefono ryšio tinklų. Dar visai neseniai atrodė, kad gyvenvietės istorija jau baigta. Bet dabar matote, kad buvusių gyventojų prisirišimas, kurie prisimena savo šaknis neleis pamiršti Sfentyli.


Kasmetinis piemnų ir sūrio festivalis kiekvieną rugpjūtį vyksta Zonianos kaime ir pritraukia tūkstančius lankytojų: tiek vietos gyventojų, tiek turistų.

Shepherd and Cheese Festival

Festivalio metu žmonės tri galimybę susipažinti su pieno produktų (ypač sūrių) gavybos bei gamybos tradicijomis Kretoje. Taip pat lankytojai plačiai supažindinami su visomis vietinėmis tautinėmis tradicijomis, susijusiomis su piemenų gyvenimu, gyvulių ganymu, bei sūrių gamyba Kretos kaimuose. Festivalio dalyviams – tai puiki proga pabendrauti su vietos gyventojais, susipažinti su jų gyvenimu, išmokti vietos dainų bei šokių.Festivalio metu taip pat pajustomas didžiulis sūris, kurio svoris virš tonos. Sūrį specialiai festivaliui gamina vietiniai Zonianos gyventojai. Sakoma, kad šis sūrio receptas ir spaudimo būdas žinomas tik šiame regione.

Piemenų ir sūrio festivalis – tai puiki galimybė susipažinti su Kretos gyvenimu, kaimo tradicijomis, susipažinti su vietos gyventojais. Norint pažinti Kretą, negana pasivažinėti po populiarias istorines vietas, Kretoje būtina pajusti vietos gyventojų ypatumą, jų nuoširdumą – tada Kreta jums atsivers visai kitomis spalvomis.


Penki patys įspūdingiausi Kretos keliai

1. Kallikratis – Kapsodasos Kelias

13.jpg

Kelias tarp Kallikratis ir Kapsodasos – driekiasi Pietvakarių Kreotje, kelias  labai nepastovus: tai staiga išplatėja, tai staiga susiaurėja. 27 staigūs posūkiai – ir jūs jau 800 m aukštyje virš jūros lygio. Šis kelias žymus ne tik Kreos saloje, bet ir už jos ribų. Tai vienas iš populiariausių serpantinų Kretoje.

2. Balos Lagūnos kelias

23.jpg

Balos kelias gražus, bet labai pavojingas. Tai Gramvousa pusiasalio pabaiga Vakarinėje Kretos dalyje. Važiuojantiems šiuo keliu rekomenduojama tai daryti specialiai pritaikytomis mašinomis, geriausia keturių ratų varomais džipais. Kelio ilgis 8 km, bet kelis akmenuotas, duobėtas su daugybe staigių, suktų posūkių. Atvykos į vietą, rasite stovėjimo aikštelę, kur galesite palikti automobilį. Iki Balos paplūdimio jūsų laukia apie valanda kelio.

P.S Jokiu būdu nerekomenduojame ten vykti automobiliu. Kodėl? Atsakymą rasite čia

3. Hora Sfakion – Anopolis

31.jpg

Kelias veda iš Pietinės Kretos dalies, nuo Hora Sfakion kaimelio iki Anopolio. Nepaprastai vaizdingos vietovės, tačiau vairuoti šiais serpantinais sudėtinga. Kelio ilgis apie 11,9 km. Keliautojų laukia 19 staigių serpatino posūkių, kurie nuves jus iki plynaukštės, esančios apie 600 m virš jūros lygio. Ten ir įsikūręs gražus Anopolio kaimelis.

4. Kolokytha Kelias

4.jpg

Trumpas akmenuotas pakrantės kelias, kurio ilgis 1,4 km, driekiasi Kolokytha pusiasalyje, tiesiai priešais Spinalongos salą. Vairuoti ten derėtų ypač atsargiai, kadangi kelias labai siauras ir vingiuotas.

5. Agia Sophia Uola – Topolia tarpeklis

5.jpg

Siauras ir vingiuotas kalnų keliukas driekiasi nuo Ag. Sofia urvo, kuris yra už 47 km į pietvakarius nuo Chanijos miessto. Kelias yra prie pat vakarinio Topolia tarpekio šlaito. Kelias nėra saugus, jame labai sunkiai prasilenkia du automobiliai, tad vairuoti reiktų itin atsargiai.


Arvi – mažai kam žinomas nedidukas paplūdimys prietineje Kretos dalyje, apir 80 km nuo Herakliono.

arvi č

Paplūdimį galima pasiekti važiuojant maršrutu Heraklionas – Knossos – Spilia – Peza – Arkalohori – Anno Viannos – Amiras – Arvi.Arba nuo Keratokampos  pliažo pusės, pasirenkant kryptį į Arvi. Palūdimys driekiasi netoli vietinio kaimelio Arvi, kuriame vasaros metu galima rasti tavernų, minimarketų ir kitokių turitams reikiamų paslaugų. Norintieji apsinakvoti gali rasti nuoijamų kambarių. Kaimelyje taip pat yra nedidukė prieplauka, kur vietniai žvejai išplaukia ir parplaukia iš jūros. Vietovė įsikūrusi slėnyje tarp kalnų, tačiau važiuojant Arvi link matysite net tik kalnus ir nuostabią gamtą, bet daugybę šiltanmių, kuriuose auginami bananai.

Vasarą šiame paplūdimyje galima sutikti turistų (kur jų tik nėra sezono metu), tad tiems kas nori dar daugiau privatumo nei laukinis Arvi paplūdimys, gali kiek paėjėti 5 мин 5 min į šoną – ten rasite dar vieną mažesnį Vahoudianos Xerokambos arba Meakis paplūdimį.

arvi ą

arvi ę


Moterys iš Spili Kultūros Asociacijos siekia pagyvinti kutlūrinį miestelio gyvenimą, bei išsaugoti folklorines tradicijas. Tad jos didelio pasiaukojimo ir pastangų dėka įkūrė Spili etnografijos muziejų, veikiantį nuo 2011 m.

Folklife Museum of Spili

Moterys aktyviai rinko eksponatus, konsulatvosi su rekonstravo rakandus bei įnagius, kad galėtų atkurti tradicinių kretiečių namų atmosferą. Joms padėjo ir jas konsultavo muziejų specialistas.

Muziejuje rasite dagybę namų apyvokos reikmenų, rankandų, žemės ūkio padargų. Namai, kamariai įrengti pagal Kretos tradicijas, ir pilani atkuria jas.


Nuo Rodopų pasukus stipriai į Šiaurę, galite pamatyti Diktynna Šventyklą.

Keliaujant link jos, jūs praeisite pro Ellinopsilos urvą, kuriame žmonės gyveno dar priešistoriniais laikais. Šventykla Rodopų šiaurėje buvo pastatyta Dzeuso dukros garbei.

Pasak mitologijos, merginai pavyko pabėgti nuo Karaliaus Mino, ir šioje salos vietoje ji įšoko į jūra, bet žvejai ją išgelbėjo. Ji buvo įispainiojusi į jų tinklus, tad jie sėkimningai ištraukė ją į krantą, į Aeginos saloje. Ir pradėjo ją garbinti kaip savo deivę. Nuo tada kretičiai šia deivę vadina Diktynna (gr. “tinklas”).

Diktynna – Kalnų deivė – Minojiečių laikais buvo garbinama kaip kalnų deivė, mėgstanti medžioti ir būti gamtoje. Pasak mitų, deivė buvo labai graži moteris, gimusi Samarijos tarpeklyje. Ji pasižadėjo ir išliko skaisti visą savo gyvenima. Karalius Minas, pamatęs jos grožį, įsimylėjo deivę, ir vaikėsi bei persekiojo ją ištisus 9 mėn, kol galiausiai ji, neberadusi išeities, nušoko uo uolos toje vietoje, kur dabar stovi šventykla. Žvejas, kurio tinkluose įsipainiojo Diktynna taip pat pamilo ją, tačiau mergina neatsakė į jo jausmus, paliko Aeginą ir išvyko į Artemidės šventyklą. Artemidė apdovanojo Diktynną už išsaugota skaistybę, ir pavertė ja nemirtingąja.

Diktynna buvo garbinama visoje Kretos saloje, bet Vakaruose laiausiai, kur jos garbei buvo pastatyta daugybė šventyklų. Diktynnos šventykla buvo  didžiausia  ir prabangiausia. Žmonės tiesiog pėsčiomis eidavo į šventyklą, kad galėtų paaukoti Deivės garbei.

Pirmoji šventykla buvo pastаtyta dar 700-aisiais m. Pr. Kr. Deja, iš anų laikų šventyklos neišliko nieko. Romos valdymo laikais, imperatorius Hadrianus šventyklą atstatė ir atstatė didesnę nei buvo originalas. Deja, bėgant amžiams ne kas teliko, kadangi gamta (lietūs, vėjai ir audros), bei žmonės (rinkdami akmenis namų statyboms) beveik pilnai sunaikino Diktynnos šventyklą.

Romos laikų šventykla buvo apsupta kolonų, kadangi rasta daug romėniškų kolonų liekanų. Beto, buvo rasta ir vandens saugykla bei labai daug dievų statulų. Statulų liekanos saugomos Chanijos muziejuje.

Norint pasiekti šventyklą nuo paplūdimio – laukia ilgas ir varginantis kelias. Ypač per karščius. Tad kur kas patogiau į Diktynną šventyklą keliauti valtimi iš Kolimbari kaimelio.

Pusiasalio pabaigoje driekiasi nuostabus paplūdimys bei akmenuota plynaukštė, kurioje išiko altorius, pastatyas dar ąčę m. Kr. e., valdant Romos imperatoriui Hadrianui. Ten pat galima rasti akvaduko ir kitų pastatų liekanas. Pasibaigus rmėniškajai epochai, šventykla ištuštėjo, bei tapo apleista. Diktynnos šventyklos teritorija, kaip ir daugelis kitų vietų Kretoje, niekad anebuvo tyrinėta ar rimtai kasinėta archelogų. Tad belieka spėlioti, ką ji slepia, kokios paslpatys randasi giliai po žeme.

 

Source: Fred van Doorn