JŪSŲ KELIONIŲ VADOVAS KRETOJE

Tag Archives: Lankytinos vietos

knossos

Vos už 5 km nuo Herakliono centro yra senovės miesto Knoso liekanos. Tai Mino civilizacijos sostinė, kuri susikūrė prieš keturis tūkstančius metų ir tapo europinės civilizacijos lopšiu. Šiandien tai bene gausiausiai turistų lankoma Kretos vieta, visų norinčių pasižiūrėti kur, pasak legendos, gyveno mitologinė būtybė Minotauras – pusiau žmogus, pusiau jautis.

Knosas jauio ragai      Knosas nuotėkų sistema     Knoso freska

Knoso pastatas yra pastatytas maždaug 1700 m. pr. m. e. Kretos gyventojų. Jame esančių persipynusių koridorių ir kambarių sistema sudaro didžiulį labirintą, kuriame pagal legendą slėpėsi Minotauras.

Ką byloja Minotauro legenda

Iki XIX amžiaus apie Kretos gyvavimo prieš graikų kolonizaciją istoriją žinojome tik iš senųjų autorių pasakojimų. Iš jų buvo žinoma apie labirintą ir jo sumanytoją Dedalą, kuris buvo kilęs iš Atėnų. Nužudęs savo sūnėną, jis buvo priverstas slėptis. Jis nusprendė pasislėpti Kretoje, kur karalius Minojas – Dzeuso ir Europos sūnus – paprašė pastatyti pastatą, kuriame galėtų uždaryti Minotaurą: pusiau žmogų, pusiau jautį – karalienės ir jaučio meilės vaisių. Tuomet Dedalas sumanė labirintą, iš kurio niekas negalėtų ištrūkti. Bet neįtikęs karaliui, jis irgi ten buvo uždarytas kartu su savo sūnumi Ikaru. Veliau, pasidaręs sparnus, jis iš ten paspruko.

Karalius Minojas užkariavo Atėnus, o pavergtoji tauta privalėjo kiekvienais metais Minotaurui, aukoti septynias mergaites ir septynis berniukus. Jaunuoliai buvo uždaromi labirinte, kad juos sudraskytų monstras. Tačiau vieną dieną Tesėjas nužudė pabaisą, o likę gyvi, pasinaudodami karaliaus dukters Ariadnės siūlu, galėjo išeiti iš beribių koridorių.

Istorinis atradimas

Nuo 1894 m. archeologas Artūras Evansas (Arthur Evans) beieškodamas šio periodo pėdsakų išnaršė salą. Po graikų ir romėnų statinių griuvėsių liekanomis jis rado nemažai minojiečių kultūros apraiškos pavyzdžių. 1900 m. Evansas pradėjo Knoso rūmų kasinėjimus. Labai greitai jis atrado koridorių, salių pėdsakus, kurie jam leido įsivaizduoti legendoje minimus rūmus: liekanų išsidėstymas atrodė tikrai panašus į labirintą. Abejonių dėl jo tiesioginio ryšio su mitu neturėtų kilti dar ir dėl to, kad buvo rasta daug jautį vaizduojančių freskų ir skulptūrų.

Kodėl rūmai turėjo tokią blogą reputaciją? Galbūt todėl, kad tai nebuvo rūmai, o šventykla, kurioje buvo aukojami žmonės, arba šventa vieta, naudojama kaip kapavietės.

Ar Knoso rūmai tikrai rūmai?

Kai kurie archeologai Knose atkasto pastato paskirtį aiškina tik kaip karaliaus gyvenamuosius rūmus. Tačiau, tuo pačiu jie pripažįsta, kad vieta karaliaus rūmams nebuvo tinkama. Pastatas gerai matomas, sunkiai apginama vietovė, turint omenyje Viduržemio jūroje siautėjusius piratus. Be to, vandens ištekliai rūmų apylinkėse per maži, kad galėtų aprūpinti visus tautiečius vandeniu. Salės be langų, drėgnos ir labiau panašios į požemius. Į karališkus apartamentus tai visiškai nepanašu. Pagaliau pastate neaptikta nei arklidžių liekanų, net ir, savaime suprantama būtinos, virtuvės požymių. Vokiečių archeologas Hans Georg Wunderlich laikosi nuomonės, kad šis pastatas, vadinamas rūmais, buvo kaip mirusiųjų mauzoliejus ir niekas juose niekada negyveno. Buvo rasti aukšti ąsočiai, kuriuose, pradžioje manyta, buvo laikomi grūdai arba aliejus. Tačiau, vėliau ištirta, kad ąsočiai turėjo urnų paskirtį. Lavonai buvo laikomi meduje. Akmeniniai luitai yra ne kas kita, kaip sarkofagai, o atitekantis vanduo įrengta sistema buvo naudojamas kūnams konservuoti. Teorija įdomi, tačiau visgi nerasta jokių žmogaus palaikų: nei skeleto liekanų, nei pelenų rūmų griuvėsiuose.

 Legendinis Minotauro labirintas visą laiką buvo siejamas su legenda, tačiau nauji archeologiniai kasinėjimai Kretos saloje randa pėdsakų, kad Minotauro labirintai nėra vien senovės žmonių išgalvotas mitas. Vos 30 km nuo buvusių Knoso rūmų, šalia Gorintos miesto, buvo atkastos požeminių kambarių grupės su keistais aukštų išdėstymais ir tarpusavyje sujungtos laiptais, painiais koridoriais bei ilgais, tarpusavyje persipynusiais požeminiais tuneliais, kurie išsiraito po žeme beveik 4 kilometrus. Tyrėjų grupė mano, kad šios griuvėsių liekanos galėtų būti mitinio Minotauro labirinto liekanos.

Knoso griuvesiaiKnosas. Aukojimo vietaknosas sostas

Advertisements

Chrisi sala – vienas iš 81-os Kretos negyvenamų salų, maždaug 8 mylių į pietus nuo Ierapetros. Jos ilgis 5 km, plotis 1 km. Aukščiausias taškas saloje – Kefala – 31 m virš jūros lygio.

chrissi1

Chrisi sala – tai tikras rojus žemėje su aukso spalvos smėlio paplūdimiais ir krištolo skaidrumo vandenimis. Chrysi skendi vešliame kedrų miške, kurio plotas 350 akrų. Įspūdingi daugiamečiai kedrai ir 49 rūšių fosilijų plotas driekiasi per salą. Be to, Chrisi gausu vulknaninės kilmės uolienų, tad nenustebkite pamatę įvairiaspalvius akmens luitus. Šiaurinėjė Chrisi salos dalyje driekiasi žymiusi paplūdimiai Mpelegrina, Chatzivolaka ir Kataprosopo. Ppalūdimiuose yra paplūdimiai yra gultai ir skėčiais (už papildomą mokestį), bet norintys laukinio poilsio gali įsitaisyti tiesiog ant balto smėlio. Pietrytinėje salos dalyje Vougiou Mati įsikūrusi nedidelė prieplauka mažiesiems laivams, atplukdantiems lankytojus. Ten pat įsikūręs ir tradicinis restoranas bei labai gražus paplūdimys Cove (tiesa, labiau akmenuotas). Jame taip pat yra gultai ir skėčiai už papildomą mokestį. Poilsiautojus į Chrisi salą plukdo laivai iš Ierapetros uosto (kaina apie 25 eur/žmog, keliaujant organizuota grupe per kelionių organizatorių apie 16 eur/žmog. Kelionė laivu trunka maždaug trunka mažiau nei valandą. Lankytojas pravartu žinoti, kad Gaidouronisi arba Chrisi salos draudžiama rinkti ir išsivežti kriaukles.

Saloje be paplūdimio teikiamų malonumų, aktyvesni poilsiautojai gali tiesiog pasivaikščioti po salą, patyrinėti jos paslaptis. Crisi sala negyvenama dabar, bet akivaizdu, kad ne visada taip buvo:

Vakarinėje ir rytinėje salos dalyje galima aptikti ankstyvosios Mino epochos liekanų.

Šiaurės vakarų pusėje yra bažnytėlė, pavadinta Šv Mikalojaus (Ag. Nicolaos), pastatyta maždaug 13 amžiuje. Į šiaurės rytus nuo bažnytėlės, galima rasti drusko s kasyklos liekanas ir seną namą – vienintelį saloje. Manoma, kad jis buvo pastatytas ant romėniškų antikiniu liekanų. Į šiaurės vakarų pusę nuo Ag. Nicolaos bažnyčios yra šulinių ir išlenktų kapų liekanos. Didžiausia vieta išlikusi nuo senovės Romos laikotarpio.

Vyraujantys augalai yra kedrai, kadagiai, mastikmedžiai. Pagal formą – nei krūmai, nei medžiai. Šių kedrų šaknys dvigubai didesnės už jų aukštį. Be ilgų šaknų, jie taip pat turi labai plonų šaknų ataugų, sudarančių tankų tinklą, laikantį medžius ant smėlio.

Chrisi garsi savo fantastišku kedro mišku, kuris yra unikalus Europoje. Jis – apie 350 ha dydžio ir turi apie 14 medžių viename hektare. Vidutinis medžių amžius yra 200-300 metų. Miškas apima ketvirtį salos ploto. Šie medžiai priskiriami retai Libano kedrų veislei. Jie auga iki 10 metrų aukščio ir jų kamieno skersmuo yra iki 1 metro.

Atsižvelgiant į labai mažą salos plota, Chrisi garsėja tuo, kad joje yra labai daug augalų rūšių, kurios sudaro vieną dvidešimtąją Kretos floros. Saloje yra daugiau nei 100 rūšių augalų bei žolelių, iš kurių net 13 įrašytų kaip endeminės Graikijoje, penkios iš jų yra endeminės į Kretoje ir viena rūšis yra endeminė Chrisi. Tai reiškia, kad šių rūšių neįmanoma rasti niekur kitur pasaulyje, tik Chrisi saloje.

Vandenyse aplink Chrisi labai daug faunos populiacijų, įvairių jūrinių rūšių ir jų skaičius nuolat auga, nes vanduo yra labai seklus. Dauguma gyvūnų rūšių saloje yra išsibarsčiusiospo visą teritorija, bet nė vienas iš jų nėra pavojinga žmonėms. Vėžliai Caretta-Caretta daug kartų pastebėti saloje, Crisi tai pat yra daugiau nei 120 įrašytų paukščių rūšių, dauguma jų migracijos metu sustoja saloje pailsėti, o vėliau tęsia savo kelionę.

Chrisi garsėja gražiais paplūdimiais, smaragdo spalvos vandenimis, sekliiomis įlankomis. Smėlėti paplūdimiai kupini kriauklių, bei įvairiaspalvių uolienų liekanų, sala turtinga flora ir fauna, todėl Chrisi sala buvo įtraukta į saugomų teritorijų sąrašą, t.y Europos saugomų teritorijų tinklą NATURA 2000. Kad konservuotų, išsaugotų unikalią ekosistemą.

Kadangi Chrisi (kaip ir Santorinis) susiformavo vulkano išsiveržimo metu, sala yra vulkaninės kilmės. Todėl čia gausu įvairiaspalvių uolienų, rasta net 49 tipų fosilijos (koralai, jūros kriauklės, jūros ežiai). Visos fosilijos buvo jūrinės kilmės. Jie sustingę vulkaninėse uolienuose bei akmenyse, maždaug prieš 350,000-70,000 metų, kai Chrisi vis dar po jūros vandeniu. Tik vėliau, išsiveržus vulknanui, ši nuostabi sala iškilo į paviršių.

Chrisi – tai tikrai unikalus gamtos kampelis, kurį verta aplankyti, atostogaujant Kretoje.

chrissi-2-180x130 chrissi11-180x130 chrissi-2_tonemapped1-180x130chrissi3-180x130

P.S Mes rekomenduotume ten vykti su grupe, kadangi visa eksukrsijos kaina 40 eur/žmog (24 eur/žmog plius 16 eur/žmog – laivas) yra mažesnė, nei vykstant savarankiškai.

Automobilio nuoma dienai – maždaug 40 eur, degalai iki Ierapetros ir atgal apie 20-25 eur (140 km), be to automobilis visai be reikalo visą dieną prastovės uosto parkinge. 25 eur – laivas. Tai iš viso gaunasi apie 90 eur. Keliaujant, sakykime dviese, išeina po 45 eur.


Kaimas Vafes įsikūręs 11km nuo Georgioupolio. Tai vienintelis kaimas Chanijos regione, kuris  Kultūros ministerijos buvo paskelbtas istoriniu kultūros paminklu  už dalyvavimą nacionaliniame išsivadavime ir dėl nuostabios architektūros.

The unknown ravine Laggos

Į pietvakarius nuo kaimo Vafes, 230m aukštyje Laggos įdūba. Senas akmens takas, veda į Kryonerida urvą. Visas šisplotas aplink urvą vadinamas Kryonerida. Urvas neturi jokios speleologinės vertės, tačiau turi didžiulę istorinę reikšmę.  1821 m. šimtas trisdešimt Vafes gyventojų, daugiausia moterų ir vaikų, rado prieglobstį urve, bet buvo žiauriai išžudyti turkų. Turkai negalėjo patekti į olą, tad ižiebė ugnį prie įėjimo ir paliko vietinius mirti nuo dūmų. Prie įėjimo į urvą įrengta šventovė žuvusiesiems paminėti.  Aukų pagerbimo diena švenčiama apie rugpjūčio 20 d. (artimiausią sekmadienį). Urvas yra labai siauras ir mažas, maždaug 30m gylio. Jis susideda iš keturių erdvių. Po pirmos patalpos patenkame į mažą patalpą, o po jos į kambarį, kur saugomi turkų nužudytų aukų kaulai. Paskutinėje patalpoje yra šaltnis, suteikęs vardą ir urvui (Kryonerida graikiškai reiškia vietą su šaltu vandeniu). Beveik priešais Kryonerida urvą yra takas, kuris veda prie labai senos bažnyčios, pavadintos  Jono Erimitis ar Laggitis vardu. Prieš bažnyčios auga keistas medis, turiintis šilkmedžio lapus ir figos vaisius, todėl vietiniai gyventojai pavadino jį “sikomouria” (šilkmedžio figa). Pasak vietos gyventojų, Kretos revoliucijos laikotarpiu, maždaug apie  1866 m. vienas turkas laikotarpis ginklu sudaužė šventojo paveikslą, bet vos išėjęs iš bažnyčiosiš bažnyčios, krito negyvas.

Laggos dauboje, be Kryonerida urvo, yra ir Kalamato ola, kuris primena labirintą, su mažomis “kišenėmis”, įdubomis, daug stalaktitų ir stalagmitų. Tad šis urvas prieinamas tik patyrusiems speleologams.


Kapetaniana driekiasi Asterousia kalnuose, į pietus nuo Messara slėnio, 71 km nuo Herakliono.

Kapetaniana

Tai mažytis kaimelis maždaug 800m aukštyje ir jis, pasak specialistų, yra alpinizmo rojus Kretoje . Poros iš Austrijos Gunnar ir Louise Schuschnigg dėka, kurie apsigyveno kaime prieš daugelį metų ir dabar gali pasidalinti žiniomis apie laipiojimo Kapetanianoje. Be to, lankytojai Kapetanianoje gali tyrinėti apleistas namus, kurie dabar yra restauruojami ir yra išsidėstęsenosios bažnyčios kieme.  Šventosios Marijos bažnyčia garsėja nuostabiomis freskomis, virš kurių yra vertikali uola, kuri tarnauja kaip laipiojimo siena.


Gavdos yra vienas iš dešimties gražiausių  salų pasaulyje ir yra piečiausia Graikijos ir Europos sala su 152 gyventojų (pagal 2011 surašymą), nors iš tikrųjų saloje gyvena mažiau nei 50 žmonių  . Gavdos yra tik 29 kvadratinių kilometrų dydžio ir yra už 26 jūrmylių į pietus nuo Chora Sfakion.

Karaves – tai salos uostas, be jo dar yra penki kaimai: Castri, ten, kur yra žemės ūkio klinika bei mokykla, Sarakiniko, su labiausiai turistų lankoma vietų saloje, kur gausu nuomojamų kambarių ir smuklių, Agios YIANNIS, Ambelos ir Vatsjajana. Gavdos buvo apgyvendinta nuo 3-iojo tūkstantmečio pr. Kr., manoma, kad čia, į šios salos krantus sudužo apaštalo Paulius laivas. Didelį pakilimą sala išgyveno Bizantijos laikais. Vėliau buvo užimta saracėnų ir piratų,  o 1930-iais tarnavo kaip  komunistų savanoriškos tremties vieta.

Pasak Homero, Gavdos yra sala, kur “Calypso septynerius metus kalino Odisėją. Tai ne sutapimas, kad į salą plūsta turistai, o kai kurie jų vėl ir vėl sugįžta kiekvieną vasarą. Gavdos pavergia savo paprastumu ir grožiu. Turizmo paslaugos saloje gal ir ribotos, tačiau kiekvieną vasarą ją aplanko daugiau nei 3500 žmonių – tai gera viet astoovyklauti. Be to, Gavdos tapo nemokamo stovyklavimo sinonimu, nes nuomos galimybės labai ribotos, labai mažai studijų ir kambarių. Beto, saloje populiarus Nudizmas, jis čia leidžiamas, o tai pritraukia stovyklautojus ir gamtos mylėtojus iš viso pasaulio. Gavdos galite pasiekti  laivu nuo Chora Sfakion ar Paleochoros, bet yra rizika tapti atskirtiems nuo išorinio pasaulio, jei vėjo gūsiai bus stiprūs, o bangavimas sieks 4-5 Beaufort, valtys ir laiveliai nerizikuos eiti į jūra. Kartu su kaimynine Gavdopoulos sala, Gavdos tarnauja kaip migruojančių paukščių stotis ir nykstančių ruonių-vienuolių bei vėžlių prieglauda. Kas salai suteikia ypatingo žavesio – tai ramybė: saloje tylu, galima mėgautis ramybe, laukine gamta, maudytis nuostabiame mėlyname vandenyje, atpalaiduojantis kedrų paunksmėje, o vakare pasigrožėti nuostabiu saulėlydžiu. Bet kokiu atveju, Gavdos su savo kedrų giraitėmis, tyliais takais bei krištolo skaidrumu vandenimis, yra vienas iš geriausių rojaus kampelių Libijos jūros pakrantėje. Mėgstantiems savarankiškas keliones – Gavdos sala yra unikali patirtis bei išskirtinis poilsis


Jis yra vienas iš labiausiai žinomų Kretos paplūdimių, kurį kasmet aplanko tūkstančiai turistų.

PreveliVietovė aip pat žinoma kaip Preveli ežeras arba Finikas, įsikūręs Kourtaliotis kanijono pabaigoje, 40 km į pietus nuo Rethimno. Tai unikalus, smėlio paplūdimys pasipuošęs palmių giraite, kuri leidžia pajusti laukinės Kretos gamtos egzotiką. Kourtaliotis upės žiotys įteka į paplūdimį, sudarydama nedidelę lagūną. Upė įteka į krištolo tyrumo mėlyną Libijos jūrą. Keliautojas čia gali patirti visas vandens pramogas, iššsimaydyti upėje, ar jūroje, gali pasivaikščioti po palmių giraitę, pailsėti ant juosvo smėlio. Šis rojus žemėje pasiekimas trimis būdais:

Pirma ir tinkantis aktyviems turistams – paliektisavo automobilį stovėjimo aikštelėje prie Preveli vienuolyno ir tada pėsčiomis leistis žemyn akmenuotu taku, kol po dvidešimt minučių pasieksite paplūdimį . Arba, galite išvengti akmenuoto kelio ir automobiliu važiuoti neasfaltuotu keliu, kuris veda į netoliese esantį Drimiskiano Ammoudi, nuo ten kelias iki pliažo apie 5 minutes. Paskutinis būdas, keliauti iki Agia Galini ir ten išsinuomoti valti, kuria ir pasieksite ne tik Preveli bet ir Plakias.

P.S Tiems, kas keliaujate nuomotais automobiliais ( o dauguma jūsų taip ir keliaujate), primenu, kad kad ir kokį automobilio draudimą turėtumėte, jis nedengia mašinnos gedimų, patirtų keliaujant neasfaltuotu keliu.

 


Margarites yra viena iš seniausių istorinių kaimų Mylopotamos savivaldybėje.

Margarites

Kaimas yra įsikūręs už 300 metrų virš jūros lygio, ir už 27 km nuo Rethymno. Kaimas stūkso tarp dviejų žaliuojančių tarpeklių, ir jame gausu tradicinių pastatų, arkiniai vartai ir puošniais altoriais. Už savo  pavadinimą is turi dėkoti savo šlovingą praeitį, kuri žada ir šviesią ateitį: magarika, tai keraminiai indai (pagaminti iš magari). Margarites turi senas keramikos tradicijas, ir yra didžiausias  keramikos centras Vakarų Kretoje. Šiame regione gausu molio, ir tai paaiškina, kodėl jos gyventojai jau seniai užsiima keramika. Visai įmanoma, kad Margarites buvo įkurtas kaip keramikų kaimas. Kiekvienas iš šešiolikos esamų keramikos dirbtuvių turi išskirtinį stilių, dirba tradiciniu metodu ir gamina įvairius keraminius indus. Lankytojai gali stebėti keramikų darbą, kuriant rankų darbo keramikos gaminius, ir mėgautis vietinėmis gėrybėmisbei  tradicinių tavernų ir kavinių vaišėmis. Margarites yra labai svarbus turizmo centras vasarą ir ištisus metus.