Kelionių vadovas Kretoje

Tag Archives: Mino civilizacija

Knosso rūmai

Vos už 5 km nuo Herakliono centro yra senovės miesto Knoso liekanos. Tai Mino civilizacijos sostinė, kuri susikūrė prieš keturis tūkstančius metų ir tapo europinės civilizacijos lopšiu. Šiandien tai bene gausiausiai turistų lankoma Kretos vieta, visų norinčių pasižiūrėti kur, pasak legendos, gyveno mitologinė būtybė Minotauras – pusiau žmogus, pusiau jautis.

Festo rūmai

63 km. į pietvakarius nuo Herakliono ir apie 78 km.į pietvakarius nuo Rethimno išsidėstę antri pagal dydį Mino laikų rūmai. Istorija byloja, kad juos įkūrė karaliaus Mino brolis Ramadantas. Įdomu tai, kad pasak archeologų, Festo rūmai architektūriniu po-iūriu yra visiškai identis Knosso rūmams, tik mažesni. Išgarsėjo šie rūmai tada, kai čia buvo rastas Festo diskas, kurio rašto mokslininkai negali iššifruoti iki dabar.

Malia rūmai

Malia: The Loggia

Minojiečių rūmai yra maždaug 37 km į rytus nuo Herakliono ir apie 25 km į vakarus nuo Agios Nikolaos, šiaurinėje Kretos dalyje. Tai treti pagal dydį, po Knoso ir Phaistos, rūmai, kurių teritorija užima net 7500 kv. m. plotą. Ši vietovė, esanti prie jūros, parodo, kokia buvo gyventojams svarbi lokacija kultūrinio vystymosi aspektu.

Rūmai pirmą kartą pastatyti maždaug 1900 m. pr. Kr., tačiau 1700 m. pr. Kr. sugriauti, o po pusšimčio metų toje pačioje vietoje, tokiu pat išdėstymu vėl atstatyti. Galiausiai rūmai sunaikinti maždaug 1450 m. pr. Kr. ir neatstatyti.

Gortys archeologinė vietovė

Gortys (Gortyn, Gortyna) – viena iš svarbiausių ir didžiausių archeologinių vietovių Kretoje, turinti nenutrūkstamą 6000 metų istoriją. Ji slypi pietinėje salos dalyje, derlingoje Mesara lygumoje. Pirmieji žmonės šioje vietoje įsikūrė naujojo akmens amžiaus pabaigoje, maždaug 5 tūkstantmetyje pr. Kr.

Gortys – tarp 1600 – 1100 m. pr. Kr. buvo klestintis minojiečių miestas, vėliau – romėnų sostinė.

Ši teritorija – viena iš pirmųjų sričių Kretoje, kuri patraukė mokslininkų ir archeologų dėmesį. Dauguma šioje archeologinėje vietovėje rastų vertingų radinių eksponuojami Herakliono archeologijos muziejuje.

Zakros archeologinė vietovė

Zakros: The Hall of Ceremoies with the town in the foreground

Ši archeologinė vietovė yra rytinėje Kretos pakrantėje, Zakros regione. Tai vieni iš vėliausiai atkastų Mino civilizacijos miesto griuvėsių. Manoma, kad Zakros buvo vienas iš pagrindinių minojiečių administracinių centrų.

Mieste dominamo Zakros rūmai, pastatyti 1900 m. pr. Kr., vėliau atstatyti 1600 m. pr. Kr. ir galiausiai apie 1450 m. pr. Kr. galutinai sunaikinti, kaip ir kiti pagrindiniai Mino civilizacijos miestai.

Koules tvirtovė Heraklione

Koules tvirtovė yra masyvi gynybinė pilis, pastatyta pačioje XIII amžiaus pradžioje, kuomet salą valdė venecijiečiai. Venecijiečiai pilį buvo pavadinę Jūrų tvirtove, o dabartinis tvirtovės pavadinimas kilo turkų valdymo laikais, Koules turkiškai reiškia tvirtovė. tvirtovė pasižymi tipiška venecijietiška architektūra – griežtų formų, monumentalia, beveik be puošybos elementų. Statant šią tvirtovę, supamą vandens, svarbiausias dalykas buvo sienų tvirtumas. Jos suręstos iš gryno akmens ir žemutiniuose aukštuose jų storis siekia beveik 10 metrų!

Spinalonga

Spinalongos sala nuo Kretos yra nutolusi vos per 150 metrų, taigi yra prie pat didžiosios salos krantų. Keliautojams, atvykusiems tradiciniais ar pigiais skrydžiais, paprastai būna itin įdomu išgirsti, kad kadaise ši sala visai nebuvo sala! Tai Kretą valdę venecijiečiai sumanė saloje pastatytą tvirtovę padaryti nepasiekiamą ir neįveikiamą, todėl aplink pilį ir jos teritoriją iškasė didžiulį kanalą, kuris ir atskyrė vandeniu didesnę salą nuo mažyčio žemės plotelio, vėliau pavadinto Spinalongos sala. Kai Kreta buvo valdoma venecijiečių, Spinalongos saloje stovėjo viena iš stipriausių bei didžiausių gynybinių pilių visoje Kretoje.  Niekada neįveikta tvirtovė buvo pastatyta 1579 metais. Masyvios ir tvirtos sienos atlaikė daugybę amžių bei negandų ir išliko iki mūsų dienų.

Advertisements

knossos

Vos už 5 km nuo Herakliono centro yra senovės miesto Knoso liekanos. Tai Mino civilizacijos sostinė, kuri susikūrė prieš keturis tūkstančius metų ir tapo europinės civilizacijos lopšiu. Šiandien tai bene gausiausiai turistų lankoma Kretos vieta, visų norinčių pasižiūrėti kur, pasak legendos, gyveno mitologinė būtybė Minotauras – pusiau žmogus, pusiau jautis.

Knosas jauio ragai      Knosas nuotėkų sistema     Knoso freska

Knoso pastatas yra pastatytas maždaug 1700 m. pr. m. e. Kretos gyventojų. Jame esančių persipynusių koridorių ir kambarių sistema sudaro didžiulį labirintą, kuriame pagal legendą slėpėsi Minotauras.

Ką byloja Minotauro legenda

Iki XIX amžiaus apie Kretos gyvavimo prieš graikų kolonizaciją istoriją žinojome tik iš senųjų autorių pasakojimų. Iš jų buvo žinoma apie labirintą ir jo sumanytoją Dedalą, kuris buvo kilęs iš Atėnų. Nužudęs savo sūnėną, jis buvo priverstas slėptis. Jis nusprendė pasislėpti Kretoje, kur karalius Minojas – Dzeuso ir Europos sūnus – paprašė pastatyti pastatą, kuriame galėtų uždaryti Minotaurą: pusiau žmogų, pusiau jautį – karalienės ir jaučio meilės vaisių. Tuomet Dedalas sumanė labirintą, iš kurio niekas negalėtų ištrūkti. Bet neįtikęs karaliui, jis irgi ten buvo uždarytas kartu su savo sūnumi Ikaru. Veliau, pasidaręs sparnus, jis iš ten paspruko.

Karalius Minojas užkariavo Atėnus, o pavergtoji tauta privalėjo kiekvienais metais Minotaurui, aukoti septynias mergaites ir septynis berniukus. Jaunuoliai buvo uždaromi labirinte, kad juos sudraskytų monstras. Tačiau vieną dieną Tesėjas nužudė pabaisą, o likę gyvi, pasinaudodami karaliaus dukters Ariadnės siūlu, galėjo išeiti iš beribių koridorių.

Istorinis atradimas

Nuo 1894 m. archeologas Artūras Evansas (Arthur Evans) beieškodamas šio periodo pėdsakų išnaršė salą. Po graikų ir romėnų statinių griuvėsių liekanomis jis rado nemažai minojiečių kultūros apraiškos pavyzdžių. 1900 m. Evansas pradėjo Knoso rūmų kasinėjimus. Labai greitai jis atrado koridorių, salių pėdsakus, kurie jam leido įsivaizduoti legendoje minimus rūmus: liekanų išsidėstymas atrodė tikrai panašus į labirintą. Abejonių dėl jo tiesioginio ryšio su mitu neturėtų kilti dar ir dėl to, kad buvo rasta daug jautį vaizduojančių freskų ir skulptūrų.

Kodėl rūmai turėjo tokią blogą reputaciją? Galbūt todėl, kad tai nebuvo rūmai, o šventykla, kurioje buvo aukojami žmonės, arba šventa vieta, naudojama kaip kapavietės.

Ar Knoso rūmai tikrai rūmai?

Kai kurie archeologai Knose atkasto pastato paskirtį aiškina tik kaip karaliaus gyvenamuosius rūmus. Tačiau, tuo pačiu jie pripažįsta, kad vieta karaliaus rūmams nebuvo tinkama. Pastatas gerai matomas, sunkiai apginama vietovė, turint omenyje Viduržemio jūroje siautėjusius piratus. Be to, vandens ištekliai rūmų apylinkėse per maži, kad galėtų aprūpinti visus tautiečius vandeniu. Salės be langų, drėgnos ir labiau panašios į požemius. Į karališkus apartamentus tai visiškai nepanašu. Pagaliau pastate neaptikta nei arklidžių liekanų, net ir, savaime suprantama būtinos, virtuvės požymių. Vokiečių archeologas Hans Georg Wunderlich laikosi nuomonės, kad šis pastatas, vadinamas rūmais, buvo kaip mirusiųjų mauzoliejus ir niekas juose niekada negyveno. Buvo rasti aukšti ąsočiai, kuriuose, pradžioje manyta, buvo laikomi grūdai arba aliejus. Tačiau, vėliau ištirta, kad ąsočiai turėjo urnų paskirtį. Lavonai buvo laikomi meduje. Akmeniniai luitai yra ne kas kita, kaip sarkofagai, o atitekantis vanduo įrengta sistema buvo naudojamas kūnams konservuoti. Teorija įdomi, tačiau visgi nerasta jokių žmogaus palaikų: nei skeleto liekanų, nei pelenų rūmų griuvėsiuose.

 Legendinis Minotauro labirintas visą laiką buvo siejamas su legenda, tačiau nauji archeologiniai kasinėjimai Kretos saloje randa pėdsakų, kad Minotauro labirintai nėra vien senovės žmonių išgalvotas mitas. Vos 30 km nuo buvusių Knoso rūmų, šalia Gorintos miesto, buvo atkastos požeminių kambarių grupės su keistais aukštų išdėstymais ir tarpusavyje sujungtos laiptais, painiais koridoriais bei ilgais, tarpusavyje persipynusiais požeminiais tuneliais, kurie išsiraito po žeme beveik 4 kilometrus. Tyrėjų grupė mano, kad šios griuvėsių liekanos galėtų būti mitinio Minotauro labirinto liekanos.

Knoso griuvesiaiKnosas. Aukojimo vietaknosas sostas


Kas tie Kretiečiai? Šis klausimas neduoda ramybės daugeliui tyrinėtojų bei mokslininkų. Aisku viena, greičiausiai, Kretos gyentojai nėra ir niekada nebuvo elinais. Tai kas gi jie?

Šiame straipsnyje dėstoma keletas įdomių teorijų.

20% iš Kretos vyrų DNR rodo, kad jie kilę iš Peloponeso,  ir preštarauja nuomonei, kad jų kilmei turėjo įtakos turkai, kadangi tik 1,5% rodo ryšį su mongolų kilme. Tuo pačiu metu, nors, DNR tyrimai įrodo venecijiečių įtaką Kretai

Tai yra viena iš įdomių hipotezių, įtrauktų į knygą “Genetinė Graikijos istorija” , kurioje genetikos profesorius Konstantinos Triadafyllidis dėsto savo daygelio metų tyrinėjimų rezultatus. kuris praleido daug metų šiame tyrime.

Jis glaudžiai bendradarbiauja su profesoriumi medicinos ir genomo mokslų daktaru Georgios Stamatogiannoopulos iš Vašingtono,  universiteto, kur buvo analizuojami skeleto, rasto Agios CHARALAMPOS, Lassithi plokščiakalnio urve, DNR pavyzdžiai. Taip pat buvo palyginta 135 skirtingų šiuolaikinių ir senųjų Kretos gyventojų DNR pavyzdžiai.
Taigi, remiantis gautais tyrimo, kurį atliko M. Stamatogiannopoulos ir M. Triantafyllidis, rezultatais,  rezultatais, galime lengvai padaryti išvadą, kad genetininės neolito kretiečių ištakos  driekiasi  į Artimuosius Rytus, o ne į Egiptą. Kretos vyrų DNR rodo ryšį su Peloponesu ( 20% ), ir gali būti gana susijęs su Mykėnais, kurie atėjo į Kretos salą 1100 m.pr.Kr.
Pasak tyrimų, Chanija regiono žmonės iš Sfakia rodo labai savitą DNR konstituciją, jų genetika rodo akivaizdų ryšį su senovės Dorėnais.
Taip pat įdomu pažymėti tai, kad talasemijos Kretoje prieš 3400 metų nebuvo vsiškai.
J. Triantafyllidis aplankė Kretą 2000 metais ir, bendradarbiaujant su gydytojais, jis sugebėjo surinkt 50 atsitiktinių tipinių mėginių, daugiausia iš kaimų, kurie vėliau ir buvo analizuojami.
Gauti rezultatai buvo palyginti su mėginiais iš Egipto,  jokio genetinio ryšio nebuvo pastebėta.
Pasak profesoriaus, žmonės, kurie gyveno Kretoje neolito epochoje, maždaug 8300 m. pr. Kr. atvyko iš Artimųjų Rytų ir buvo taip vadiinamų minojiečių protėviais. Taigi, profesorius teigia, kad Mino civilizacija buvo grynai Europietiška ir neturėjo ryšių su Afrika.
J. Triantafyllidis taip pat paaiškina, kad Artimaisiais  Rytais jis vadina Sirijos ir Irano regioną..
J. Triantafyllidis mano, kad svarbiausia J. Stamatogiannopoulos  mokslinių tyrimų išvada yra ta, kad 35 skeletų iš Aghios CHARALAMPOS urvo  Lassithi prefektūroje bei kitų skeletų iš kitų regionų DNR analizė rodo panašumus su Eurazijos populiacijomis,  nustatant tęstinumą tarp dabartiniai gyventojai Kretą ir jos gyventojų Bbronzos amžiuje.
Verta pažymėti, kad J. Triantafyllidis savo knygoje teigia , kad graikai nebuvo jokiu būdu genetiškai įtakoti kitų tautų; priešingai, jie skleidė savo  DNR likusioje Europoje.
Iš tiesų, Graikijos genetinė medžiaga panaši į genetinę medžiagą Italijoje, mažiau panašumų randama Prancūzijos ir Ispanijoje, ir nėra absoliučiai jokio panašumo su Turkijos genetine medžiaga. Tai paneigia nuomonę, kad turkai turėjo genetinę įtaką graikams.
Įspūdingas tai, kad šiuolaikinė graikų DNR rodo tęstinumą su senovės graikų DNR nuo neolito laikų, ir nepatyrė jokio jokio maišymosi per ištisus amžius.

 Mano kuklios pastabos:

Visa tai tik mokslinės terijos ir bandymai įminti minojiečių paslaptis. Ką besakytų mokslininkai, mes apie Mino laikų Kretą praktiškai žinome labai nedaug. Kas man kelia abejnių šioje aukščiau išdėstytoje teorijje, tai faktas, kad straipsnyje tapatinami graikai ir kretiečiai. Pasak kitų mokslininkų, tokių kaip Rinato Marinelli, kretiečiai nebuvo graikais, jie asimiliavosi su elinais jau po Mino karalystes žlugimo. Tad belieka spėlioti ir bandyti šminti Kretos paslaptis

#Kreta #kelioneskretoje #


Vos už 5 km nuo Herakliono centro yra senovės miesto Knoso liekanos. Tai Mino civilizacijos sostinė, kuri susikūrė prieš keturis tūkstančius metų ir tapo europinės civilizacijos lopšiu

Knosas jauio ragaiKnosas nuotėkų sistemaKnoso freska

Šiandien tai bene gausiausiai turistų lankoma Kretos vieta, visų norinčių pasižiūrėti kur, pasak legendos, gyveno mitologinė būtybė Minotauras – pusiau žmogus, pusiau jautis.

Continue reading